Nors sakoma, kad kartą išmokęs važiuoti dviračiu, visą gyvenimą nepamirši, kaip tai daryti, S.Krupeckaitė teigia, jog jai reikia daug ką išmokti, kad vėl taptų greita kaip anksčiau.
Prieš 10 mėnesių pagimdžiusi sūnų 31 metų atletė neskubėdama sugrįžo į dviračių treką ir šiemet varžybose pratinasi prie jai neįprastų vietų.
Praėjusį savaitgalį tarptautinėse varžybose Panevėžyje buvusi pasaulio čempionė finišavo ketvirta keirino rungtyje ir buvo antra sprinto varžybose.
„Tai eilinės varžybos, gera treniruotė ir pamoka rengiantis Europos čempionatui“, – savo rezultatus „Cido“ arenoje vertino S.Krupeckaitė.
Mintyse ne dviratis, o sūnus
Daug permainų įvyko S.Krupeckaitės gyvenime nuo tada, kai 2012 metais tame pačiame Panevėžio treke ji iškovojo du aukso ir vieną bronzos medalį Europos čempionate.
Beveik visus 2013 metus ji praleido be dviračio.
Jį pakeitė vaikiškas vežimėlis, kuriame nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio krykštauja dviratininkės ir jos vyro bei trenerio Dmitrijaus Leopoldo sūnus Maksimilianas.
Todėl savaitgalį nuo ryto iki vakaro per vykusias varžybas Panevėžyje S.Krupeckaitė buvo ir sportininkė, ir motina.
„Argi galima atsisakyti kurių nors iš šių pareigų? Negaliu vaikui pasakyti, kad dabar esu sportininkė, o kitą dieną būsiu mama, – kalbėjo dviratininkė. – Mintys sukosi apie vaiką, nors ir žinojau, kad jis gerai prižiūrimas.“
Kol Maksimilianą prižiūrėjo jo močiutė, S.Krupeckaitė „Cido“ arenoje varžėsi su varžovėmis iš dešimties valstybių.
Tikslas – Rio de Žaneiras
S.Krupeckaitei po motinystės atostogų tai buvo pirmosios varžybos namie.
Šiais metais ji jau bandė jėgas Lenkijoje, Rusijoje ir Japonijoje, bet tai irgi nebuvo aukšto rango lenktynės.
Ji pripažino, kad dar nėra tokia greita kaip 2009–2010 metais, kai pagerino pasaulio rekordus 200 ir 500 metrų lenktynėse, planetos ir Europos pirmenybėse laimėjo net 10 medalių ir du kartus iš eilės buvo išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke.
„Dar toli iki tos sportinės formos, – neslėpė S.Krupeckaitė. – Pertrauka buvo ilga ir reikia įdėti daug pastangų.
Nors kartais atrodo, kad viskas klostosi net geriau, nei tikėjausi, neįmanoma sugrįžus per mėnesį ar du vėl važiuoti taip, kaip anksčiau.
Reikia labai pasistengti, kad grįžčiau į elitą. Iki pakylos laukia dar daugiau darbo – bent dvejiems metams į priekį.“
Po dvejų metų Rio de Žaneire vyks olimpinės žaidynės, kurios S.Krupeckaitei būtų ketvirtosios per karjerą.
Olimpiada yra svarbus, bet tolimas taikinys. Dabar dviratininkės dėmesys sutelktas į Europos čempionatą spalio 16–19 dienomis Gvadelupoje.
Prancūzijai priklausančiame Karibų salyne S.Krupeckaitė neatostogaus, bet išskirtinių pergalių pasiekti taip pat nesitiki.
„Per du mėnesius iš ketvirtosios vietos varžybose Panevėžyje nenulėksiu iki aukso Europos čempionate, todėl jokių tikslų nėra.
Važiuosime, rinksime reitingo taškus ir matysime, kaip seksis, – sakė dviratininkė. – Dabar didžiausias tikslas – olimpinės žaidynės.
Nebesidraskysiu kaip anksčiau, kai dažniau pasiekdavau puikią sportinę formą. Bandysime ruoštis švelniau.“
Turi bėdų dėl sveikatos
S.Krupeckaitė išlieka Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąraše rengtis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.
Tačiau sportininkei atsigauti reikia ne tik laiko po sūnaus gimimo – neseniai Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) skyrė dviratininkei 40 tūkst. litų sveikatai stiprinti.
„Nenorėčiau apie tai kalbėti. Tai asmeniniai, o ne vieši reikalai“, – atsiprašė S.Krupeckaitė.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, praėjusią savaitę ji lankėsi Vokietijoje, kur buvo atliekamos procedūros pas garsų stuburo ligų specialistą.
Tačiau jis neprieštaravo, kad iškart grįžusi S.Krupeckaitė lenktyniautų varžybose Panevėžyje.
