Vis dėlto jaunas disko metikas Ciuriche paslydo šlapiuose Letzigrundo stadiono sektoriuose. Atrankoje švystelėjęs įrankį 64 m 44 cm, A.Gudžius finale diską metė jau tik 60 m 82 cm ir liko dešimtas.
„Galėjau parsivežti bronzos medalį, bet praleidau šansą. Žiūrėdamas apdovanojimus net galvą žemyn nuleidau“, – dabar jau kvatodamas skaudžias akimirkas prisimena A.Gudžius.
Disko metiką skraidinęs lėktuvas iš Rygos Vilniaus oro uoste nusileido kelios minutės po vidurnakčio, tačiau sportininkas buvo žvalus ir geranoriškai bendravo su lrytas.lt žurnalistu.
Su dar būriu tautiečių įžengusį jauną vyrą bučiniais sveikino tėveliai ir mylimoji.
Galingas už 30 kilometrų nuo Kauno esančiame vienkiemyje užaugusio A.Gudžiaus sudėjimas apgaulingas. Tai – labai paprastas, linksmas ir nuoširdus vaikinas.
„Palyginus su kitais metikais, aš – dar vaikas. Man tai tik karjeros pradžia. Priešakyje – mažiausiai 10-15 metų varžybų“, – pirštu braukdamas kaklą vaizdingai pasakojo lietuvis.
Tačiau V.Aleknai nusprendus baigti karjerą, ant A.Gudžiaus pečių krinta nevaikiška našta. Pats disko metikas jau jaučia V.Aleknos šešėlį.
„Iš darbinės aplinkos spaudimo nėra, bet mūsų visuomenė išlepinta medaliais. Virgis visus išlepino, – šypsojosi A.Gudžius, tačiau greitai surimtėjo. – Prieš visuomenę išties sunku, bet stengiuosi nuo to atsiriboti. Vis dėlto būti Virgio šešėlyje – sudėtinga. Nesiruošiu deklaruoti, kad būsiu Alekna ar už jį geresnis. Apie tokią karjerą galima tik pasvajoti ir to siekti. Bet esu Gudžius. Alekna yra Alekna. Einu savo keliu ir rašau savo istoriją. Niekada nebūsiu toks, kaip jis.“
– Po finalo savo metimų gėdijotės, juos prilyginote tragedijai. Bet galbūt atslūgus emocijoms dabar kitaip vertinate savo pasirodymą? – lrytas.lt paklausė A.Gudžiaus.
– Apsiraminau. Bendrą pasirodymą vertinu vidutiniškai. Kvalifikacija buvo superinė. Nėra kuo skųstis, viskas išėjo, kaip ir turėjo. O finale padariau klaidų, kurių kitą kartą tikrai nebedarysiu (Šypsosi.). Mažos klaidelės viską nulėmė. Susidėjo ir oras, o išėjo, kaip išėjo.
– Kokios buvo padarytos pagrindinės klaidos?
– Neapsižiūrėjimas kainavo pasiruošimą varžyboms. Esu iš tų sportininkų, kurie mėto iš sprogimo ir greitai. Startas buvo nukeltas valandai, o po papildomo apšilimo lieki tik greitas – sprogimo nebelieka. Be to, sektorius buvo labai slidus. Vis dėlto pagrindinės klaidos buvo padarytos mano paties. Juk oro sąlygos visiems vienodos.
– Ar tokiomis sąlygomis yra tekę dalyvauti svarbiose varžybose?
– Esu dalyvavęs ir baisesnėmis sąlygomis. Bet viską lėmė mano pagrindinės klaidos – psichologiniai ir fiziniai faktoriai. Dėl nukelto starto per anksti padaręs apšilimą, per greitai pasinėriau į varžybinę būseną. Viską reikėjo pradėti iš naujo, o emocijos jau buvo paliktos. Kaip ir fizinis pasiruošimas.
– Varžybų transliacijos režisieriai rodė, kad per ilgą pauzę lenkas P.Malachowskis spėjo su kitais ir paimtyniauti. Ką jūs veikėte per nenumatytą valandos pertrauką?
– P.Malachowskis imtyniavo dar prieš pauzę, tiesiog vaizdo režisieriai taip viską sumontavo. Kaip tik visi vyrai labai rimtai ruošėsi nukeltam startui ir buvo susikaupę. Nebuvo jokių kvailysčių, juk tai – Europos čempionato finalas. Visi sportininkai buvo nepatenkinti atidėtu startu.
Tačiau man įstrigo tai, kad tie sportininkai, kurie diską metė greitai, pasirodė labai prastai. Tai buvo ir P.Malachowskis (prieš varžybas laikytas favoritu, lenkas liko tik ketvirtas. – Red.), ir aš, ir kiti. Juk P.Malachowskis diską yra metęs 69 metrus, aš – 66-is.
– Prieš čempionatą neslėpėte ambicijų, o po finalo buvote piktokas. Ar dešimtoji vieta sudavė smūgį ambicijoms?
– Ne, kodėl? Dešimtą vietą vertinu tikrai gerai. Dešimtoji vieta Europos čempionate – kodėl tai yra blogai? Tai nėra puiku, tačiau vidutiniškai. Tiesa, su šio sezono patirtimi tikrai galėjau pasirodyti geriau. Dar blogesnėmis sąlygomis esu metęs diską gerokai toliau.
Galėjau įsikabinti į bronzos medalį, bet praleidau šansą. Vis dėlto manęs laukia tiek čempionatų... Man tai tik karjeros pradžia. Priešakyje – mažiausiai 10-15 metų varžybų. Palyginus su kitais metikais, aš – dar vaikas. Jei būčiau plaukikas ar šuolininkas, būčiau pensininkas. O dabar aš dar vaikas.
– Kaip toli planuojate mesti diską po metų, dviejų?
– Mes planuojame, o Dievas juokiasi. Kryptingai dirbsime su treneriu ir stengsimės gerinti rezultatą. Per dvejus metus tikiuosi pagerinti rezultatą (asmeninis rekordas – 66 m 11 cm. – Red.) bent metriuką kitą (Šypsosi.). Ir tai padaryti ne kiemo varžybose, o aukščiausio rango turnyruose.
– Treneris minėjo 70 metrų.
– Viskas įmanoma. Ir Ciuriche buvo viskas buvo įmanoma. Kvalifikacijoje mečiau 64 metrus. Buvau puikiai pasiruošęs. Neabejoju, kad kitais bandymais būčiau numetęs dar toliau. Prie idealių sąlygų įmanomą padaryti viską. Pasaulio rekordininkas Jurgenas Schultas iki rekordo niekada nebuvo numetęs 70 metrų, o diską nusviedė 74 m 8 cm. Vėjas... Vėjas duoda tokių rezultatų, kur gali pats nesuvokti. Taip kad viskas įmanoma.
