Papiktino rankinio pasaulį
Pasaulio rankinio čempionatui dar neprasidėjus jį sukrėtė du dideli skandalai.
Pirmąjį sukėlė pati Tarptautinė rankinio federacija (IHF), iš dalyvių sąrašo išbraukusi Okeanijos čempionę Australijos rinktinę.
Praėjusių metų liepą IHF pareiškė, kad Okeanijos regiono šalys formaliai nėra susivienijusios į žemyno konfederaciją, todėl Okeanija neturi teisės deleguoti komandų į pasaulio pirmenybes ar olimpines žaidynes. Australų iškovotas kelialapis buvo atimtas, ir IHF skyrė vardinį kvietimą Europos zonos atrankos varžybose fiasko patyrusiai Vokietijos rinktinei.
Tai sukėlė didelį visos rankinio bendruomenės pasipiktinimą. Beveik niekam nekilo abejonių, kad prieštaringo sprendimo priežastis buvo ne juridiniai klausimai, o IHF noras bet kokia kaina į pasaulio pirmenybes pakviesti Vokietijos komandą.
Vokietijoje rankinis yra itin populiarus, o šios šalies bendrovės yra svarbiausios IHF bei Europos rankinio federacijos (EHF) rėmėjos. Vokiečiams nedalyvaujant pasaulio čempionate IHF tiek iš rėmėjų, tiek iš televizijos gaunamos pajamos būtų žymiai mažesnės.
Pasitraukė arabų ekipos
Po kelių mėnesių IHF tikriausiai pasigailėjo priėmusi didelį rezonansą sukėlusį sprendimą. Mat lapkritį pasaulio čempionate atsirado dar dvi laisvos vietos – savo komandas atšaukė Bahreino ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) nacionalinės federacijos.
Dviejų arabų valstybių rankinio vadovai pareiškė, kad jų rinktinės yra per silpnos, todėl nenori dalyvauti čempionate. Tačiau tai buvo tik formalus paaiškinimas. Tikroji priežastis – stipriai pašliję Kataro santykiai su trimis kaimyninėmis valstybėmis Bahreinu, JAE ir Saudo Arabija. Dėl politinių nesutarimų šios trys šalys pernai iš Kataro net buvo atšaukusios savo ambasadorius.
Atsisakius Bahreino ir JAE rinktinėms, IHF į pasaulio čempionatą pakvietė Islandijos ir Saudo Arabijos komandas.
Varžybų sistema
Šie įvykiai pakeitė komandų sąrašą, bet nepakeitė pasaulio čempionato dalyvių skaičiaus ir varžybų sistemos. Katare rungtyniaus 24 komandos, kurios pirmajame etape yra suskirstytos į keturias grupes.
A grupėje žais Ispanija, Slovėnija, Kataras, Baltarusija, Brazilija ir Čilė, B grupėje – Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Austrija, Tunisas ir Iranas, C grupėje – Prancūzija, Švedija, Alžyras, Čekija, Egiptas ir Islandija, D grupėje – Danija, Lenkija, Rusija, Argentina, Saudo Arabija ir Vokietija.
Po keturias geriausias kiekvienos grupės komandas pateks į atkrintamąsias varžybas, per kurias ir paaiškės čempionato prizininkai.
Lietuvius eliminavo rusai
Lietuvos rinktinė pasaulio pirmenybėse dalyvavo vieną kartą. 1997 metais Japonijoje, kai čempionatas pirmą kartą vyko Azijos žemyne, mūsų šalies rankininkai užėmė 10-ąją vietą.
Kelią į šių metų pasaulio pirmenybes lietuviams užkirto Rusijos rinktinė. Pernai birželį atrankos turnyro atkrintamajame etape rusai dukart sutriuškino Lietuvos komandą 30:22 ir 33:22.
Prieš tai Lietuvos rinktinė laimėjo pirmojo atrankos etapo grupės varžybas. Jose buvo aplenktos Gruzijos, Suomijos ir Turkijos rinktinės.
Nors Lietuvos rinktinė pasaulio pirmenybėse nežais, lietuvių Kataro arenose bus.
Teisėjauti svarbiausiose metų varžybose pakviesti mūsų šalies arbitrai Mindaugas Gatelis ir Vaidas Mažeika, o Austrijos rinktinės aprangą vilkės du šios valstybės pilietybę turintys Lietuvos rankinio auklėtiniai Romas Kirveliavičius ir Vytautas Žiūra.
Ispanams aukso negana
Pasaulio čempionės vardą Kataro arenose gins Ispanijos rinktinė. Užpernai jų šalyje vykusiose pirmenybėse ispanai pranoko visus varžovus, o finale sutriuškino Danijos rinktinę net 35:19. Bronzos medalius 2013 metais iškovojo Kroatijos rankininkai.
Po praėjusio pasaulio čempionato iš Ispanijos rinktinės pasitraukė treneris Valero Rivera (dabar jis treniruoja Kataro komandą), o jį pakeitęs Manolo Cadenasas debiutavo iškovodamas 2014 metų Europos pirmenybių bronzos medalius.
Pirmieji apdovanojimai M.Cadenaso apetito nesumažino. „Rankininkai nusiteikę labai kovingai. Rinktinėje prasideda kartų kaita ir žaidėjai suvokia, kad jiems liko nedaug galimybių. Prieš baigdami karjerą visi nori laimėti dar vieną aukso medalį“, - prieš šįmetes pasaulio pirmenybes kalbėjo Ispanijos rinktinės treneris.
Tačiau medalių nori ne vien ispanai. „Favoričių grupę sudaro penkios ar šešios komandos. Prancūzija, Danija, Kroatija ir Ispanija dėl medalių kovoja visuose turnyruose. Katare prie jų prisidės Lenkijos rinktinė ir galbūt šeimininkų komanda“, - pagrindinius varžovus vardijo M.Cadenasas.
Nori vėl būti stipriausi
Daugiausia čempionų titulų pastaraisiais metais iškovojo Prancūzijos rankininkai. Jie buvo 2009 ir 2011 metų pasaulio čempionai, laimėjo auksą dvejose pastarosiose olimpinėse žaidynėse (2008 ir 2012 metais), o po 2013 metų pasaulio pirmenybėse patirtos nesėkmės (Ispanijoje užėmė tik šeštąją vietą) „mėlynieji“ atsitiesė tapdami 2014 metų Europos čempionais.
Nors Prancūzijos komandoje irgi prasidėjo kartų kaita, ji Katare vėl minima tarp pagrindinių favoričių.
„Užpernai Prancūzijos rinktinė prarado pasaulio čempionės vardą, bet patyrę nesėkmę „mėlynieji“ vėl aukštai pakelia galvą. Šioje komandoje yra ir patyrusių čempionų, ir nemažai jaunesnės kartos rankininkų, norinčių pajausti pergalės skonį. Patirties ir jaunystės derinys yra labai geras dalykas“, - saviškių galimybėmis tikėjo legendinis prancūzų rankininkas, 1995 ir 2001 metų pasaulio čempionas Jacksonas Richardsonas, kuris šiame čempionate dirbs kaip „Al Jazeera“ televizijos ekspertas.
Kas gali sugriauti ispanų ir prancūzų planus? Kaip ir minėjo M.Cadenasas, dėl medalių turėtų kovoti Danijos, Kroatijos, Lenkijos, galbūt Vokietijos ir Vengrijos rankininkai. Tačiau aišku viena – tikimybė, kad ant garbės pakylos pateks bent viena ne Europos komanda yra labai maža.
