Jau dešimtuosius metus skaičiuojančios aukščio baimės nejaučiančių ekstremalų varžybos „Lofte“ – didžiausias tokio stiliaus renginys Baltijos šalyse.
„Jos išsiskiria tuo, kad kiekvienais metais pasirenkame vis kitą vietą. Pernai organizavome Druskininkuose, komplekse „Snow Arena“, užpernai – Vingio parko estradoje“, – sakė viena varžybų organizatorių Vilma Tūbutytė.
Viską paaiškins vedėjas
Dvi dienas vyksiančiose varžybose „Montis Magia taurė“ dalyvaus apie 300 dalyvių. Šeštadienį ir sekmadienį varžysis keturių grupių sportininkai: jaunučiai, jauniai, suaugę sportininkai ir suaugę mėgėjai.
Tarp dalyvių – ir alpinistai iš užsienio. Daugiausia latviai, subūrę daugiau nei 10 komandų. V.Tūbutytė tvirtino, kad alpinistų varžybas stebėti bus įdomu.
„Vedėjas pasakos, kas vyksta. Kai įsigilini į tai, ką alpinistai turi padaryti, pasidaro labai įdomu. Viskas bus paaiškinta paprasta kalba, nes suprantame, kad neišmanant alpinizmo subtilybių žiūrėti nėra smagu“, – teigė 32 metų V.Tūbutytė.
Alpinizmo varžybose jėgas tarpusavyje išmėgins ne tik alpinizmo ir kalnų technikos profesionalai, bet ir subtilybių dar tik besimokantys mėgėjai.
„Šįkart kviečiame ir naujokus. Gali dalyvauti kad ir mano motina. Turime specialią trasą žiūrovams, kur jiems padės alpinistas“, – sakė renginio organizatorė.
Alpinizmas užkrečia
V.Tūbutytė savęs profesionalia nelaiko, tačiau jau ne vienus metus domisi alpinizmu, yra išmėginusi savo jėgas įvairiose vietovėse.
„Dar universiteto laikais užkopiau į vieną Alpių viršūnę ir ten apėmė toks jausmas, kurį sunku apibūdinti. Jaučiausi laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Norėjosi vėl patirti tą jausmą, – prisimena V.Tūbutytė. – Ilgą laiką tik norėjau, bet įveikusi Monblano viršūnę nusprendžiau tobulėti.
Per vienus metus buvau išvykusi į aštuonias įvairaus tipo kopimo į keliones. Ir į aukštį, ir į ledą, ir į uolas.“
V.Tūbutytė teigė, kad susirgo alpinizmo liga, tačiau to kiekvienas sau leisti negali, nes alpinizmas – brangus sportas.
Tikrins ir teorines žinias
Varžybos „Montis Magia taurė“ dalyvius šiemet pasitinka naujove. Alpinistams jau įprasta varžytis specialiai įrengtose trasose, tačiau šįkart jiems reikės pademonstruoti ir teorines žinias.
Sportininkams teks atsakyti į klausimus apie gelbėjimo darbus, kaip rasti sprendimą ekstremaliomis sąlygomis.
„Gyvename lygumų šalyje, todėl mums čia kai kurių dalykų išmėginti neįmanoma. Kai atvyksti prie kalnų, pirmoji diena įprastai būna teorinė.
Kad ir kiek esi buvęs kalnuose, turi prisiminti pagrindinius dalykus.
Be to, norisi, kad alpinistai žinotų ir Lietuvos alpinizmo istoriją“, – teigė V.Tūbutytė.
Kadangi varžybos nuo 2005-ųjų kiekvienais metais organizuojamos vis kitoje vietoje, skiriasi ir trasos, bet varžybų principas išlieka tas pats.
„Trasos turi būti kitokios, kad dalyviai vis išbandytų ką nors nauja.
Elementai būna tie patys: nusileidimas, pakilimas, gelbėjimo darbai. Visi jie būna sujungti skirtinguose aukščiuose, tad skiriasi ir sąlygos. Galima riboti įrangą“, – teigė V.Tūbutytė.
Treniruojasi ir lygumose
Pastebima, kad alpinizmas Lietuvoje populiarėja.
„Pas mus daugiausia ateina žmonės, kurie dirba biuruose, ir jie nori judėti.
Žmonės darosi ekstremalesni ir ieško kitokių aktyvaus laisvalaikio leidimo būdų. Didėja ir norinčių išvykti į kalnus skaičius“, – sakė V.Tūbutytė.
Alpinistai šypsosi – Lietuva jų iššūkiais nelepina, tad tenka patiems sugalvoti, kur kopti. Vilniuje yra keletas laipiojimo sienų, bet jų neužtenka.
„Tenka suktis iš padėties. Yra didelių medžių. O prieš dideles ekspedicijas naudojamės ir lygia vieta. Mes imituojame kopimą – išbandome strategiją, žmonių ir įrangos judėjimą, greitį.
Sustojame miške lygioje vietoje tarp medžių ir įsivaizduojame, kad kopiame į viršų.
Atrodo įdomiai, bet turi pasitelkti vaizduotę, nes pastebėjome, kad lygioje vietoje atidirbus paprastus elementus vėliau nereikia apie tai galvoti“, – kalbėjo V.Tūbutytė.
