„Varžybų esmė buvo pasitikrinti, pažiūrėti kur klystu ir dirbti toliau, ruoštis kitiems startams“, – sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Pergalę ji (1364 tšk.) išplėšė lemiamoje, kombinuotoje rungtyje, kur aplenkė ilgą laiką pirmavusią amerikietę Margaux Isaksen (1339 tšk.).
Fechtavimo rungtyje lietuvė su 20 pergalių buvo šešta (231 tšk.), plaukime 200 m laisvuoju stiliumi įveikė per 2 minutes 19,69 sekundės ir užėmė 15-ą vietą (281 tšk.).
Jojimo rungtyje olimpinė čempionė surinko 300 taškų ir prieš paskutinę kombinuotą – šaudymo ir bėgimo rungtį – buvo ketvirta.
„Dabar labai dirbu plaukime ir džiaugiuosi, kad taip praplaukiau. Tikiu, kad turėčiau dar geriau plaukti. Didelį dėmesį skiriu visoms rungtims, norių viską padaryti kuo geriau“, – sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
2012-aisiais jai nebuvo lygių Londono olimpinėse žaidynėse. Praėjusius trejiems metams lietuvės mintys jau sukasi apie Rio de Žaneirą.
Kelialapį į Braziliją ji sieks iškovoti birželį vyksiančiame pasaulio taurės turnyro finale, jei nepavyks – dėl to kausis Europos ir pasaulio čempionatuose.
– Praleidote pirmąjį pasaulio taurės etapą, ar tai pasiteisino?
– Tas pirmasis etapas buvo per anksti. Gal ir šis šiek tiek per anksti, bet reikia taškų, kad patekčiau į finalą, todėl nusprendžiau dalyvauti ir tuo pačiu pasitikrinti jėgas.
Šiose varžybose sekėsi neblogai. Žinoma, klaidų buvo ir bus, visko ištaisyti nėra įmanoma. Bet yra kur dirbti, į ką atkreipti dėmesį. Tą toliau sėkmingai darysiu.
Žinoma, visas dėmesys bus skiriamas vasarai, nes vyks atranka į olimpines žaidynes.
– Kurios rungtys jus šiose varžybose labiausiai nudžiugino?
– Prajojau labai gerai. Žirgas visiškai mane atitiko, supratome vienas kitą. Žinoma, stipriausiai esu pasiruošusi bėgime.
– Ar buvo sunku su amerikiete varžytis paskutiniuosiuose ratuose?
– Ne. Aš po truputį artėjau prie jos, tai buvo paskutinė rungtis ir ji psichologiškai palūžo, pradėjo nebepataikyti šaudydama. Tuomet aš išbėgau pirma ir atitrūkau. Net kovos nebebuvo, nes bėgau viena ir ramiai atbėgau į pirmąją vietą.
– Gal todėl, kad vykote nusiteikusi ne pergalės siekti, nejautėte psichologinio spaudimo?
– Buvo šiek tiek to spaudimo šaudyme, bet nusiraminau, galvojau, kad reikia dirbti savo darbą ir taikliai užbaigiau seriją. O ji dar labiau palūžo. Galėjo būti kova ir paskutiniame rate, bet gerai, kad nebuvo ir džiaugiuosi, kad buvau pirma.
– Ar dalyvausite abejuose likusiuose taurės etapuose?
– Dar pažiūrėsime, su treneriu to dar neaptarėme. Gal į Romą važiuosiu, o etapą Vengrijoje praleisiu, nes reikės pasiruošti finalui. Pirmoji vieta finale garantuoja vietą į olimpines žaidynes.
Galimybių bus ir vėliau: pasaulio, Europos čempionatai, bet, aišku, jei pavyktų taurės finale iškovoti vietą, būtų neblogai. Būtų ramiau, galėčiau toliau dirbti ir negalvoti apie patekimą į olimpines žaidynes, o tiesiog joms ruoštis.
– Kiek sportininkui svarbu anksti iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes?
– Sumažėja psichologinis krūvis, nes nebegalvoji apie tai, neskaičiuoji taškų, tiesiog ramiai dirbi. Nors aš ir dabar dirbu, bet visas dėmesys jau telkiamas kitiems metams, nes aš tikiu,kad būsiu olimpinėse žaidynėse.
– Kokie pokyčiai matyti penkiakovininkų tarpe prieš olimpinių žaidynių atranką?
– Galbūt ne tiek kas pasikeitė, bet padaugėjo dalyvių. Jaunimas pradėjo startuoti, buvo man naujų, nematytų veidų, nežinomų mergaičių, visos stengiasi dėl kiekvieno taško, visos nori patekti į olimpines žaidynes.
Valstybės taip pat stengiasi siųsti kuo daugiau sportininkių. Aišku, yra limitas, negalima daugiau keturių dalyvių iš vienos šalies, bet matys yra dalijamasi, vienos važiuoja į vienus etapus, kitos – į kitus.
– Gintarė Venčkauskaitė Kaire užėmė ketvirtąją vietą. Matote ją Rio de Žaneire?
– Ji įspūdingai startavo, pirmą kartą taip stipriai. Žinoma, artėja olimpinės žaidynės ir mergaitė stengiasi, kaip ir visos kitos mūsų mergaitės, tačiau vienoms pasiseka geriau, kitoms – prasčiau. Kova dar tik prasidėjo, sunku kažką pasakyti, dar yra ir kiti metai. Žiūrėsime, nes man ir pačiai labai įdomu kas startuos olimpinėse žaidynėse.