„Svarbiausia, kad neturiu traumų, jaučiuosi gerai, esu kupinas jėgų. Liko dar nemažai laiko, intensyviai ruošiuosi ir stengsiuosi pasiekti dar geresnę formą“, – sakė H.Vikšraitis.
Vilkaviškyje gimęs sportininkas kovotojo karjerą pradėjo 2010 metais.
„Svarbiausia nebūtų rimtų traumų, o visa kita pasiekiama sunkiu darbu“, – sakė kovotojas.
– Praėjo dar tik keletas savaičių po turnyro, kuriame kovotoje, o jau reikia ruoštis artėjančiai kovai Alytuje. Ar toks tempas nevargina?
-Manau, kad toks tempas kaip tik naudingas – kuo didesnė patirtis ir kuo sunkiau salėje, tuo lengviau ringe. Būtent todėl iškart po turnyro grįžau į salę, kur su komanda ir pradėjome ruoštis sekančiam turnyrui. Žinoma, tempas didelis, bet kol didelių traumų neturiu, džiaugiuosi, kad gaunu galimybę dažnai dalyvauti varžybose.
– Kaip jautėtės iškart po kovos ir kokios nuotaikos dabar?
– Po kovos jaučiausi gerai fizine prasme, bet viduje jaučiausi nekaip, nes paskutinį raundą pasirodžiau ne taip, kaip turėjau ir norėjau. Nors du raundai, mano nuomone, buvo geri, trečiasis man nepatiko ir ateinančiam turnyrui reikės ruoštis dar daugiau – taisyti klaidas ir stengtis jų nekartoti.
– „KOK" turnyrą stebėjo nemažas kiekis žmonių. Tai padeda ar trukdo? Kieno palaikymas svarbiausias jums?
– Į ringą žengti trukdo tai, kad tu žinai, jog ten daug žiūrovų. Nori nenuvilti jų ir tau brangių žmonių, psichologiškai pasidaro sunku ir tai gali pakišti koją kovojant. Man svarbiausias šeimos ir draugų palaikymas.
– Kodėl nusprendėte taip greitai vėl žengti į ringą?
– Mano sprendimai čia niekuo dėti (šypsosi). Kaip sakoma: „trenerio žodis šventas“. Mūsų klube trenerio žodis visuomet paskutinis. Jis yra gerbiamas. Aš per daug nesiginčiju, kai jis pasako, kad aš kovosiu ten ar ten, tada ar tada. Jeigu nori tobulėti – ilsėtis nėra kada.
– Kaip vyksta pasiruošimas?
– Pasiruošimas, kaip ir visuomet, sunkus – dvi treniruotės per dieną, derinama mityba. Tiesą pasakius, monotoniškas režimas.
– Koks kasdienis treniruočių, mitybos planas?
– Kas antrą dieną rytais vyksta funkcinės treniruotės, kitomis dienomis – individualus darbas su treneriu, technikos tobulinimas. Mitybos planas gan paprastas, esmė – sveikas maistas, kurį derinti padeda treneris.
-Ar domėjotės būsimu priešininku?
-Pasitikiu savo treneriu, kuris atlieka taktinį parengimą – domisi varžovais, analizuoja jų techniką, kad kaskart galėtų man patarti, kaip dirbti su būsimu ringo „partneriu“.
-Ruošiate jam kažką ypatingo?
-Kažko ypatingo varžovams aš niekada neruošiu, tiesiog stengiuosi parodyti viską, ką galiu geriausio.
Vidinė stiprybė ir įkvėpimas
– Pergalės – gerai, bet gyvenime visi patiriame ir pralaimėjimų. Kaip juos pergyventi ir išlikti stipriu?
– Visiems atrodo, kad pralaimėjimas yra kažkas baisaus ir dėl jo tave visi pamirš. Bet be pralaimėjimų nebus pergalių, todėl neverta jaudintis. Svarbiausia suprasti, kodėl pralaimėjai, treniruotis ir mokytis iš savo klaidų.
– Esate jaunas, bet jūsų gyvenime netrūko šlovės akimirkų. Tai neišlepino jūsų, kaip asmenybės? Ar sunku atskirti gyvenimą sporte nuo paprastojo? Kaip atsirenkate tikrus draugus?
– Mano gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Esu kilęs iš mažo miestelio, tad ne kartą teko pakovoti už viską – ir už duonos kąsnį, ir už draugus. Mačiau šilto ir šalto, turėjau sunkią vaikystę, bet draugų ir savo užsispyrimo dėka esu toks, koks esu šiuo metu. Visuomet stengiuosi būti paprastas ir draugiškas, padėti tikriems draugams, kai jiems to reikia.
Laikausi paprasto principo: padėsi tu – padės tau. Jį galima pritaikyti visomis prasmėmis tiek sportiniame, tiek paprastame gyvenime. Žmonių atsirinkinėti man nereikia. Tiesiog tie, kurie padėjo man bėdoje – patarė, palaikė – nuo senų laikų yra su manim kartu ir aš jiems už tai dėkingas.
– Ar turite ypatingą įkvėpimo prieš kovas šaltinį?
– Ypatingo šaltinio aš neturiu, tačiau buvimas su savo komanda – jau savotiškas įkvėpimas. Jie visada linksmi, užvedantys ir, žinoma, vieningi.
– Kas didžiausias jūsų pavyzdys ir motyvatorius?
– Mano didžiausi pavyzdžiais jau ilgą laiką yra „Spartagym“ klubo treneriai. Pradžioje – Edgaras Jankauskas, vėliau – Andrius Šipaila. Visada stengdavausi į juos lygiuotis, klausyti jų patarimų.
– Be sporto dar kažką veikiate gyvenime?
– Studijuoju Lietuvos edukologijos universitete, stengiuosi įgauti kuo daugiau žinių apie sportą, nes juo labiausiai žaviuosi. Daug laiko praleidžiu su savo panele, kuri taip pat skatina mane siekti aukščiausių tikslų.
– Matydami jūsų ir kitų sėkmingų sportininkų pavyzdį daugelis jaunuolių norėtų rinktis tokį kelią, tačiau ne visi išdrįsta. Kaip paskatintumėte jaunus žmones?
– Šiuo klausimu turiu tvirtą nuomonę – jei žmogus labai kažko nori, tai ir pasiims iš gyvenimo. Jei tave „kabina“ šis sportas, tai eik, išbandyk, sportuok, domėkis. Viskas tik į naudą. Manau, kad sunkaus darbo dėka gali pasiekti net tai, apie ką pasvajot išdrįsdavai tik vakarais prieš miegą (šypsosi).
– Jūsų nuomone, talentas sportui turi būti įgimtas, ar galima viską pasiekti dideliu darbu ir noru?
– Laikausi tokios taisyklės – tinginį, turintį talentą, laisvai įveikti gali tas, kuris nori nugalėti -uoliai ruošiasi, lieja prakaitą, nepaisydamas to, ką sako kiti, siekia savo tikslo.
– Kuris variantas tinkamas Jums?
– Manau, kad esu darbinis arklys. Nors įvairaus pobūdžio sportas man nebuvo svetimas nuo vaikystės, kikboksas yra sudėtingesnis. Šiame kelyje buvo visko: vaikščiojau ir su mėlynėmis, ir su ištinusia nosimi ar krumpliais, bet viskas praeina. Noras tobulėti visuomet sugrąžina į normalias vėžes.
Artėjanti kova
– Ar jaučiatės pasiruošęs likus vos keletui savaičių iki turnyro Alytuje?
– Svarbiausia, kad neturiu traumų, jaučiuosi gerai, esu kupinas jėgų. Liko dar nemažai laiko, intensyviai ruošiuosi ir stengsiuosi pasiekti dar geresnę formą.
– Pergalės įkvepia ir padeda žengti pirmyn, tačiau tuo pačiu ir didina aplinkinių lūkesčius. Kokius tikslus išsikėlėt sau ateinantiems metams?
– Pergalės veda pirmyn, lygiai taip pat, kaip ir pralaimėjimai. Pralaimėdamas tiesiog sužinai, kur darai klaidas. Tada pasitempti vienoje ar kitoje vietoje ir tai motyvuoja būti dar geresniu ir stipresniu. Mano didžiausias tikslas skinti pergales ir džiuginti trenerius, šeimą, draugus bei žiūrovus.