Technologiniu požiūriu daugelis Kaune veikiančių diagnostikos ir gydymo įstaigų yra tikrai aukšto vakarietiško lygio – į Europą ateinančios pažangios technologijos greitai pasiekia ir mus.
Menkiausią sveikatos sutrikimą išduoda genų tyrimai.
Tyrinėjant iš kraujo, seilių ar audinių paimtą DNR – nukleorūgštį, esančią kiekvienos ląstelės branduolyje, galima daug pasakyti apie paveldėtas ligas, nustatyti tikimybę sirgti naujomis ligomis, užkirsti joms kelią.
Kol šios procedūros taps kasdienės, teks šiek tiek palaukti. Tačiau nuskriausti neturėtume jaustis.
Kauno valstybinių ir privačių klinikų medikai turi daug galimybių įvairiais metodais ištirti pacientų sveikatą.
Bet ar visi ją branginame ir ja rūpinamės? Ranką prie širdies pridėjęs dažnas pasakytų, jog net į skausmą ir kitus rimtus simptomus numoja ranka, o apie ligą sužino tik tada, kai ją sunku išgydyti.
Nors kai kurie sudėtingesni tyrimai gana brangūs ir už juos pacientai turi susimokėti, profilaktinė sveikatos patikra dažnai nieko nekainuoja.
Kovoja su vėlai aptikta liga
47 metų kaunietės Virginijos gyvenimas prieš porą mėnesių apvirto aukštyn kojomis. Ligi tol pas gydytojus lankytis vengusi moteris šiuo metu tai daryti priversta nuolat.
Vienos Kauno įmonės administracijoje dirbanti Virginija kovoja su itin sunkia liga. Moteriai diagnozuotas ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžys, medikai kaunietės kepenyse aptiko daugybę metastazių.
„Žinau, kad per ilgai delsiau. Nekreipiau dėmesio į pirmuosius ligos simptomus. Profilaktiškai sveikatos nesityriau daugiau nei dešimtmetį“, – atvirai pasakojo moteris.
Virginiją jau kurį laiką kamavo smarkus pilvo pūtimas ir raižymas, ji jautė nuovargį. Tačiau dėl šių simptomų moteris pagalbos neieškojo. Net kai išmatose pasirodė kraujo, kaunietė neskubėjo į gydymo įstaigą.
Tik tuomet, kai moteris kelias dienas be perstojo viduriavo ir visai nusilpo, ji pasirodė šeimos gydytojui. Ilgai nelaukiant jai buvo atlikta operacija, jos metu pašalinta dalis storosios žarnos. Virginijai pradėta taikyti chemoterapija.
Vėžys buvo negailestingas
60 metų Kauno rajono gyventojas Rimantas taip pat daugybę metų nematė reikalo eiti pas gydytojus. Kai Rimantui pradėjo skaudėti juosmenį, jis dar ne vieną mėnesį apsiėjo be medikų pagalbos.
Vyras nutarė, kad jam greičiausiai radikulitas, kurį išsigydyti galima tepant nugarą įvairiais tepalais.
Nors vyras naudojo įvairias priemones ir net gėrė skausmą ir uždegimą malšinančius vaistus, jo sveikata negerėjo.
Tik tuomet, kai Rimantui tapo sunku vaikščioti, jis apsilankė pas gydytoją. Tyrimų rezultatai buvo gąsdinantys. Jis nedelsiant buvo nusiųstas į Kauno klinikas. Paaiškėjo, kad kone po visą Rimanto organizmą išplitęs vėžys.
Jo židinys – plaučiai, o nugaros skausmą kėlė stuburą pažeidusios metastazės. Rimantas mirė po dviejų mėnesių.
Po infarkto pakeitė gyvenseną
55 metų verslininkas Aidas juto, kad po aktyvaus fizinio krūvio ar susinervinus jam sutrinka širdies ritmas. Tai kartojosi ne vienus metus. Vyrą vargino ir dažnai smarkiai šokinėjantis kraujospūdis.
Medikai Aidui buvo paskyrę kraujospūdį reguliuojančių vaistų, tačiau vyras juos vartojo nereguliariai.
Prieš pusę metų kaunietį ištiko širdies infarktas. Jam pasisekė, kad namuose tąkart buvo ne vienas. Žmona skubiai iškvietė medikus, jie greitosios pagalbos automobiliu vyrą nuvežė į ligoninę. Aidas ilgai buvo sunkios būklės. Po gydymo ligoninėje ir reabilitacijos jam pavyko pasveikti.
„Pripažįstu, sveikatai skyriau mažai dėmesio. Be to, per daug ir gana riebiai valgiau, mane kankino antsvoris. Po infarkto pakeičiau gyvenimo būdą ir mitybą, dažnai lankausi pas gydytojus“, – kalbėjo Aidas.
Medikų teigimu, jeigu šie žmonės būtų reguliariai tikrinęsi sveikatą, aptikti ligas būtų pavykę anksčiau, o pasekmės nebūtų tokios liūdnos. Net jeigu žmogus jaučiasi visiškai sveikas, kartą per metus jam rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
Tikrintis – kartą per metus
Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų teigimu, kauniečiai, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu ir yra įsiregistravę pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, turi galimybę tai padaryti nemokamai.
Kokie nemokami sveikatos tyrimai garantuojami mokesčių mokėtojams?
Nutarus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis turėtų paskirti atlikti bendrą kraujo, šlapimo, gliukozės kiekio kraujyje tyrimus.
Taip pat turėtų būti tikrinama klausa, regėjimas, matuojamas kraujospūdis, atliekama burnos, limfmazgių patikra, moterims – ginekologinė apžiūra.
Po šių tyrimų gydytojas nustatys, ar žmogus sveikas, ar jam būtini papildomi tyrimai ir specialistų konsultacijos.
VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso tikinimu, nelygu žmogaus amžius, jis sveikatą gali pasitikrinti ir pasinaudodamas įvairiomis nemokamomis prevencinėmis programomis.
Nemokamų programų – daug
Šiuo metu vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa, ji skirta moterims nuo 25 iki 60 metų ir atliekama kartą per 3 metus.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa skirta moterims nuo 50 iki 70 metų.
Ji atliekama kartą per 2 metus. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų ir nuo 45 metų, jei tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Atliekama kartą per 2 metus.
Storosios žarnos vėžio programa skirta 50–74 metų žmonėms ir atliekama kartą per 2 metus. Krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų.
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Atliekama kartą per metus.
Gyvenimo trukmė gali pailgėti?
Kardiologas profesorius Donatas Vasiliauskas tikino, kad daugelyje pasaulio šalių sėkmingai vykdomos sveiko senėjimo programos, padedančios pailginti žmonių gyvenimą.
Lietuviai dėl didelio sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis ilga gyvenimo trukme negali pasigirti.
„65 metai dažnam senjorui yra kritinė amžiaus riba. Todėl labai svarbu kuo daugiau dėmesio skirti kraujospūdžio pakitimams ir širdies ritmo sutrikimams.
Ypač tai aktualu rūkantiems, turintiems padidėjusį kraujospūdį, antsvorį ir genetinį polinkį sirgti širdies ligomis.
Prieširdžių virpėjimas – dažniausia infarktą ir insultą sukelianti patologija. Neretai liga būna prasidėjusi, tačiau pacientas nejaučia, kad sutriko ritmas. Todėl 65 metų sulaukusiems žmonėms būtina reguliariai tikrinti pulsą. Jeigu jis sutrikęs, būtini papildomi tyrimai ir gydymas“, – aiškino profesorius.
Ne mažiau svarbi aortos aneurizmų diagnostika. Dėl degeneracinių kraujagyslių sienelių pokyčių vyresniems žmonėms, net jeigu jie neturi nusiskundimų dėl sveikatos, kartą per metus rekomenduojama atlikti pilvo echoskopiją ir įvertinti aortos skersmenį.
Jeigu reikia, pacientui gali būti skiriama visą parą nepertraukiama elektrokardiograma. Šie tyrimai padeda nustatyti ritmo sutrikimus, gresiantį aortos aneurizmos atsisluoksniavimą ar jos plyšimą.
Židinį nustato ląstelių lygmeniu
Raimondas Greičius
BIOFIRST gyd. neurologas, homeopatas
„Šveicarų mokslininkų suskurtas „Global Diagnostic“ metodas leidžia išvysti menkiausius organizmo pakitimus. Net žmogui nejaučiant tam tikrų simptomų galima atrasti sutrikimų ir juos šalinti, taip užbėgant ligai už akių. Šis metodas suteikia galimybę koreguoti sutrikimus ir tuomet, kai organizmo būklė patologinė. Metodas sėkmingai taikomas gydant ūminį ir lėtinį skausmo, lėtinio nuovargio sindromą, trofines opas, miego sutrikimus.
Tyrimas paremtas reflekso lanko veikimo principu: į organizmą siunčiamas impulsas, kuris padeda įvertinti ląstelių reakciją į dirgiklį. Grįžusį impulsą apdoroja kompiuterinė programa ir pateikia 550 matavimo objektų – kaulų, raumenų, nervų, organų ir jų sistemų būklės analizę. Išnagrinėjęs šią informaciją gydytojas gali nustatyti, kurioje sistemoje vyksta pokyčiai, sudarantys sąlygas išsivystyti ligai. Metodas taip pat padeda aptikti uždegimo židinį ląstelių lygmeniu.“
