„Nematėte manęs Alikantėje. Iš tiesų esu pavargęs. Per pastaruosius tris etapus sergu ir sergu. Niekaip nepavyko pasveikti. Keletas bemiegių naktų ir atkrentu. Tikrai laukiu, kada galėsiu pailsėti“, – Geteborgo uoste juokėsi R.Milevičius.
Jis – vienas iš aštuonių komandos narių, prie kurių prisijungia ir informacijos sklaida užsiimantis žurnalistas. Tik vienintelė moterų „SCA“ komanda turi vienuolika narių.
28 metų kaunietis perrašė Lietuvos buriavimo istoriją. Pirmiausia, kai tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į buriavimo Everestu laikomas „Volvo Ocean Race“ varžybas.
Olimpinių žaidynių dalyviai dabar būtų galima klijuoti dar daugiau etikečių. Pirmadienį su Olandijos komanda „Team Brunel“ jis atlaikė neįtikėtiną įtampą ir sulaukė atpildo.
Devynis mėnesius trukusiose lenktynėse „Brunel“ komanda užėmė antrąją vietą. „Volvo Ocean Race“ oficialiai tašką sezonui padės savaitgalį, kai pasibaigs uosto lenktynės, bet jose „Brunel“ nariai galvos nesuks.
O septintąjį kartą prestižinėse su Dakaro raliu lyginamose varžybose dalyvavęs škiperis Bouwe Bekkingas savo ekipai leis padaryti tai, ko jie nusipelnė – švęsti.
„Viską darysime tam, kad pasimėgautume. Laimėti norisi, bet tai mėginsime daryti atsipalaidavę“, – gera nuotaika tryško R.Milevičius.
Dabar R.Milevičius su komanda gali pailsėti, bet tai – prabanga, kurią sau leisti gali ne visi. Didžiule energija pirmadienį tryško ir „Abu Dhabi“ komanda, kuri jau anksčiau buvo užsitikrinusi pirmąją vietą. Po finišo Geteborge trečioji vieta atiteko Kinijos komandai „Dongfeng“. Septintąją vietą užėmė „Team Vestas Wind“, o 6-ąją moterų ekipa iš Švedijos „SCA“. Dėl 4-5 vietos uosto varžybose kovos „Mapfre“ ir „Team Alvimedica“ ekipos.
R.Milevičiaus pavardę Geteborge susirinkę buriavimo gerbėjai matė daugybę kartų. Netgi kai Rokas nebuvo uoste.
Viename reklaminių stendų yra įrašytas R.Milevičiaus pažadas mėgautis lenktynėmis, nors jos ir bus sunkios, o minioje žmonių buvo galima pamatyti iš Lietuvos atvykusių gerbėjų. Išskirtinis jų bruožas – marškinėliai su Roko pavarde.
R.Milevičių pasitiko ir tėvai bei mylimoji Erika Golub. Ji jau pripratusi prie išsiskyrimų, o Roką pamato maždaug kas mėnesį – devynis mėnesius trunkančios lenktynės yra suskirstytos į devynis etapus.
– Rokai, per devynis mėnesius įveikėte 38 729 mylių (71 745 km), bet atrodote labai energingas. Ar pakylėjo gerbėjų ir šeimos sutikimas?, – lrytas.lt paklausė R.Milevičiaus.
– Jie tikrai suteikė jėgų. Palaikymas ir finišas, kai žinai, kad jau galėsi ramiai ilsėtis visą savaitę. Jeigu reikėtų viską palikti uosto varžyboms, būtų dar daugiau papildomos įtampos.
– Ar pajautėte, kad jau baigėsi lenktynės?
– Pajaučiau. Visi apie tai pradėjo kalbėti ir pajutau. Kai išvykome iš JAV ir prasidėjo visi trumpesni etapai, ėmė jaustis, kad varžybos juda pabaigos link.
– Devyni mėnesiai – ilgas etapas, ypač, kai tenka galynėtis jūroje. Kaip ši atkarpa atrodė jums?
– Jums stebint iš šalies gali atrodyti, kad viskas užsitęsė. Bet nan neatrodo, kad tai – devyni mėnesiai. Tai lieka tik skaičiumi. Kova buvo labai įtempta. Iš pradžių viskas atrodė pakankamai lengva, bet į pabaigą jautėsi, kad nuovargis ima viršų. Etapai atrodė vis ilgesni, o poilsio laikas – trumpesnis. Tam, kad atsigautum, jo reikėjo vis daugiau. Jaučiuosi išsekęs ir reikės laiko atsigauti.
– Džiaugiatės, kad baigėsi, bet ar nėra liūdna? Juk tiek išgyvenote.
– Jaučiu abu jausmus. Džiaugiuosi dėl pabaigos, antros vietos ir to, kad pasirodėme tikrai gerai bei kad galėsime pailsėti. Liūdna, nes reikės išsiskirti su komanda. Visi išsiskirstysime skirtingais keliais. Sunku patikėti, kad su šiais vyrukais, su kuriais praleidome dvejus metus, reikės buriuoti atskirai.
Mūsų keliai susikirs, bet gal neteks kartu buriuoti. Didžiausias liūdesys – nes reikės išsiskirti.
– „Volvo Ocean Race“ vyksta kas trejus metus. Jūsų sutartis su „Brunel“ ekipa galioja iki finišo. Ar vėl mėginsite užkariauti viršūnę?
– Tikrai taip. Jeigu bus galimybė, tikrai dalyvausiu. Nesakau „ne“. Man nebuvo per sunku ir man labai patiko šis nuotykis. Norėčiau ir vėl čia realizuoti save.
– „Volvo Ocean Race“ – ne vienintelė didžioji buriavimo šventė. Daugybės gerbėjų sulaukia „American Cup“ varžybos. Galbūt išmėginsite jėgas ir dieniniame mūšyje?
– Patekti į Amerikos taurę – šiek tiek sudėtingiau. Šie etapai nesikerta, tad tikrai nesakyčiau „ne“. Tai dar neišsipildžiusi svajonė. Yra trys buriuotojų viršūnės: olimpiada, „Volvo Ocean Race“ ir Amerikos taurė. Kol kas trūksta tik vieno.
– Pasirengimas lenktynėms buvo ilgas. Ar tikėjotės, kad būsite toks pervargęs?
– Maniau, kad bus dar blogiau. Žinojau, kad nuovargis palies. Per pirmuosius du ar tris etapus atrodė, kad nėra taip sunku ir viskas lengviau. Bet nuovargis po truputėlį didėjo. Manau, kad bus blogiausia keletą mėnesių po to.
Sudėtingiausia bus sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą. Tada viskas pasijaus.
– Visus devynis mėnesius kovojote ir su fiziniu, ir su psichologiniu nuovargiu. Kas sunkiau?
– Jie ėjo vienas paskui kitą. Vienoje vietoje buvo fiziškai sunkiau, kituose – psichologiškai. Sunkumas priklausė nuo etapų, pozicijos, kurioje esi. Bet visi kalba ir yra tiesa, kad paskutinis etapas – labai sunkus psichologiškai. Jachtos buvo labai arti viena kitos, o to nebuvo kituose etapuose. Laivai buvo daug toliau ir žmonės galėjo buriuoti labiau „atsipūtę“. Dabar to nebuvo.
***
VOR lenktynėse buriuotuojų laukė 38 729 mylių (71 745 km) iššūkis. Prieš devynis mėnesius po ilgo fizinio pasirengimo buriuotojai į priekį šovė Alikantėje (Ispanija). Visa atkarpa buvo suskirstyta į devynis etapus, tad komandos stojo Keiptaune (PAR), Abu Dabyje (JAE), Sanijoje (Kinija), Oklande (Naujoji Zelandija), Itažu (Brazilija), Niuporte (JAV), Lisabonoje (Portugalijoje) ir Lorjane (Prancūzija).
Šiemet VOR dalyvavo septynios komandos – „Brunel“ (Olandija), SCA (Švedija), „Abu Dhabi“ (JAE), „Vestas Wind“ (Danija), „Mapfre“ (Ispanija), „Alvimedica“ (Turkija, JAV), „Donfeng“ (Kinija).
