Kai prieš trejus metus I.Girdauskaitė išvažiavo gyventi ir treniruotis į Rusiją, ji tegalėjo rusiškai pasakyti „privet“, „kak dela“, „do svidanija“.
14-metė mergaitė, mokanti tik pasisveikinti, padėkoti ir atsisveikinti, liko gyventi ir treniruotis Penzos bendrabutyje – beveik 2000 km nuo namų Kaune.
Lietuvoje – prastos sąlygos
Iškeliauti toli nuo namų I.Girdauskaitę paskatino jos motina Asta Girdauskienė.
Šuolių į vandenį trenere Kaune dirbanti 54 metų moteris matė, kad talentingai dukrai bus sunku įšokti į tarptautinius vandenis iš Lietuvos baseinų.
„Vilijos“ baseine rekonstruoti uždaryta salė su šuolininkams reikalingu batutu, o pratyboms sausumoje palikti tiktai keli čiužiniai.
Naujame „Girstučio“ plaukimo centre treniruotis šuolininkams į vandenį išvis nėra galimybių, o apgriuvusiame sostinės Lazdynų baseine jau seniai niekas nekopia aukštyn dėl rizikos nugarmėti žemyn su visais bokštais.
Vienose varžybose A.Girdauskienė susipažino su Rusijos šuolių į vandenį specialistais ir išgirdo apie Penzą – Rusijos viduryje esantį pusės milijono gyventojų turintį miestą ir jame esantį sportininkų bendrabutį bei plaukimo centrą, kuriame yra baseinas, skirtas vien šuolininkams į vandenį.
Buvo planuota, kad I.Girdauskaitė į Rusiją keliaus su kita perspektyvia šuolininke į vandenį Natalija Pekanova, bet šiai vilnietei dėl namie patirtų kojų lūžių teko baigti sportinę karjerą.
A.Girdauskienė nuvažiavo į Penzą, susipažino su gyvenimo ir treniruočių sąlygomis, taip pat su rusų kalbos mokytoja, o tada atsisveikino su dukra.
„Suveikė ne motinos, o trenerės interesas ir noras turėti pirmąjį Lietuvos olimpietį šuolių į vandenį varžybose“, – sudėtingą sprendimą paaiškino A.Girdauskienė, Kazanėje šią savaitę gavusi progą apkabinti dukrą ir patarti jai prieš startą pasaulio čempionate.
Kalbą išmoko per 3 mėnesius
Penzoje I.Girdauskaitė rado sąlygas, apie kurias Lietuvoje tik svajojo.
Čia yra penki 1 metro ir trys 3 metrų spyruokliuojantys tramplinai, nuo kokių jaunoji lietuvė šokinės į vandenį Kazanėje.
Penzoje taip pat yra keturi batutai, ant kurių šuolininkai praleidžia daugiau laiko nei per pratybas vandenyje.
I.Girdauskaitė apsigyveno sportininkų bendrabutyje kartu su bendraamžiais, bet iš pradžių negalėjo su jais susikalbėti.
„Buvo visko – ašarų taip pat, – neslėpė sportininkė. – Bet mokytojai mane suprato ir stengėsi aiškinti lengvesniais žodžiais. Manau, kad jiems pavyko.“
Per tris mėnesius Indrė išmoko rusų kalbą ir dabar ja šneka be jokio akcento, o laisvalaikiu skaito knygas rusų kalba.
Tačiau pirmaisiais metais ištverti vienatvę ir namų ilgesį nebuvo paprasta.
Nors motina ir dukra ryšį palaikė per skaipą, dėl didelio atstumo pasikalbėti akis į akį jos galėjo tik porą sykių per metus.
„Manau, kad Indrei buvo sunkiau. Aš treniruodavau vaikus Kaune ir buvau užsiėmusi. O jai teko ištverti vienatvę“, – pripažino A.Girdauskienė.
Iš pradžių ji važiuodavo iki Penzos, kad pasiimtų dukrą kelionei namo, paskui jos susitikdavo Maskvoje.
Pastaraisiais metais Indrė keliaudavo namo viena 29 valandas – iš Penzos iki Maskvos traukiniu, o iš Rusijos sostinės iki Lietuvos – autobusu.
Tikslas vienas: olimpiada
I.Girdauskaitė Penzoje treniruojasi šešias dienas per savaitę po du kartus ir laisvo laiko turi nedaug.
„Ir pas kitus mano bendraamžius tėvai gali atvažiuoti tik trumpam. Galima sakyti, kad gyvename vaikiškai, – pasakojo šuolininkė į vandenį. – Išeiname su draugais pasivaikščioti, bet kartais jėgų lieka tik knygoms ir pamokoms.
Nesiskundžiu. Man laisvo laiko nereikia, nes mano gyvenimo tikslas dabar yra šuoliai į vandenį.“
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje šuolius į vandenį populiarina realybės šou, nė vienas šios sporto šakos atstovas dar nėra patekęs į olimpines žaidynes. I.Girdauskaitė tikisi būti pirmoji.
Viena progų bus pasaulio čempionate, nors nėra daug vilčių, kad jaunoji kaunietė Kazanėje pateks tarp 1–18 vietas užimsiančių šuolininkių, kurios iškart įgis teisę varžytis 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynėse.
I.Girdauskaitė turės kitą galimybę kitų metų pavasarį, kai atrankos turnyre bus dalijami paskutiniai olimpiniai bilietai.
„Aš tikrai tikiuosi patekti į olimpines žaidynes, – pabrėžė šuolininkė į vandenį. – Jei ne į Rio de Žaneiro, tai į kitas. Jei ne į kitas, tai į dar kitas.“
„24–26 metai būtų pati branda, – dėstė A.Girdauskienė. – Šuoliuose nuo bokšto aukštų rezultatų pasiekia jaunesnės sportininkės, bet nuo tramplino įprastai geriau pasirodo vyresnės.“
Planuoja keltis į Minską
Olimpinę svajonę siekianti įgyvendinti I.Girdauskaitė ramiai planuoja savo ateitį.
Penzoje ji nuotoliniu būdu baigė Kauno jaunimo mokyklą – išlaikė lietuvių ir matematikos egzaminus, o nuo šių metų internetu sieks vidurinio išsilavinimo Vilniaus Ozo gimnazijoje.
Po poros metų baigusi Penzos sporto mokyklą lietuvė planuoja sportą ir studijas derinti arčiau namų – Minske ir ten esančiame Kūno kultūros institute.
I.Girdauskaitė jau dabar Penzoje, taip pat ir grįžusi į Kauną mielai padeda treneriams mokyti vaikus šuolių į vandenį subtilybių. Atletės motina įsitikinusi, kad senas šuolių į vandenį tradicijas turinčiose Rytų Europos šalyse dukra įgis žinių, kurių neįmanoma būtų gauti Lietuvoje.
Galiausiai I.Girdauskaitė galbūt pakeis A.Girdauskienę baseine Kaune.
Dėl sprendimo – abejonės
I.Girdauskaitės laukia ilgas kelias. Pirmosios rimtos varžybos su suaugusiaisiais iki šiol jai buvo Europos žaidynės Azerbaidžane – birželio mėnesį Baku ji buvo 16-a šuolių nuo 1 m tramplino varžybose ir 19-a nuo 3 m tramplino.
Sportininkė ir jos motina mano, kad charakterio ir fizinių savybių visuma turėtų padėti žingsnis po žingsnio artėti prie olimpinio tikslo.
„Labiausiai reikia drąsos, – sakė I.Girdauskaitė, kuriai sportuojant yra lūžęs pirštas, į trampliną buvo stipriai sutrenkta koja. – Kartais nedrąsu šokti nuo 1 ar 3 m tramplino.
Taip pat reikia atkaklumo. Visa kita – lankstumą ir kitas fizines savybes galima išsiugdyti.“
„Ji užaugo aukšta ir galinga, gerai juda ant tramplino, – apie dukrą sakė A.Girdauskienė. – Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse dabar yra ne tiktai mano, bet ir jos tikslas.“
Dėl šio tikslo I.Girdauskaitei teko anksti palikti namus. Ar ir praėjus trejiems metams atrodo, kad tai buvo geras sprendimas?
„Dabar jau taip nemanau“, – atsiduso A.Girdauskienė. Jos balsas kiek suvirpėjo.
„Kaip man ir sakė bendradarbiai, dukrą aš praradau. Indrė – savarankiška mergina, žinanti, ko nori“, – tramdydama graudulį sakė trenerė.
Pasaulio čempionatas Rusijoje
Vandens sporto šakų pasaulio pirmenybės Kazanėje) prasidėjo penktadienį ir tęsis iki rugpjūčio 9 dienos.
Pirmieji varžybas pradėjo šuolių į vandenį meistrai, tarp jų yra ir I.Girdauskaitė. Jos pirmasis startas nuo 1 m tramplino – sekmadienį.
Atrankos varžybose Indrė aplenkė tris varžoves ir užėmė 34-ąją vietą. 17-metė lietuvė surinko 197,50 taško.
Į finalą pateko 12 sportininkių.
Atrankos varžybose sėkmingiausiai pasirodė kinė Tingmao Shi (307,35 balo), italė Tania Cagnotto (291,25 balo) ir kita Kinijos šuolininkė Zi He (285,40 balo).
Pirmenybėse Kazanėje I. M. Girdauskaitė dar varžysis šuoliuose į vandenį nuo 3 m tramplino.
Šeštadienį prasidėjo dailiojo plaukimo ir plaukimo atvirame vandenyje varžybos, o sekmadienį – vandensvydžio kovos. Plaukimo varžybos prasidės rugpjūčio 2 dieną.
Štai keli atletai ir komandos, į kuriuos čempionate tikrai verta atkreipti dėmesį:
Rūta Meilutytė. 18-metė lietuvė gins pasaulio čempionės 100 m krūtine rungtyje titulą, kurį iškovojo 2013 m. Barselonoje, pakeliui į finalą pusfinalyje pagerinusi pasaulio rekordą (1 min. 4,35 sek.). R.Meilutytė bus tarp favoričių ir 50 m krūtine rungtyje, kurioje prieš dvejus metus ją aplenkė tik rusė Julija Jefimova, šiemet sugrįžusi po 16 mėnesių dopingo diskvalifikacijos.
Katinka Hosszu. Geležine Ledi vadinama Vengrijos plaukikė kaskart startuoja daugybėje rungčių, bet dar neatskleidė, kiek jų plauks Kazanėje. Realu, kad bent šešiose – pagal rezultatus 26 metų vengrė patenka į geriausiųjų dešimtukus 200 ir 400 m laisvuoju stiliumi, 100 ir 200 m nugara bei 200 ir 400 m kompleksinio plaukimo rungtyse.
Kinijos šuolininkai. Jie vėl bus favoritai, kaip buvo 2013 m. pirmenybėse Barselonoje, kur Kinija laimėjo 9 iš 10 rungčių.
Vandensvydis. Pagal reitingą Serbija pirmauja tarp vyrų komandų, lenkdama Vengriją, Kroatiją ir Juodkalniją. Moterų varžybose favoritės yra amerikietės, po jų – kinės, ispanės ir australės.