EUROLYGA 2023

Metai iki olimpiados. Ko tikėtis iš lietuvių Rio žaidynėse?

Ar po sėkmingų olimpinių žaidynių Londone mūsų šalies sportininkai gali iškovoti daugiau nei penkis medalius 2016 metais Rio de Žaneiro žaidynėse? Buvę olimpiniai prizininkai Virgilijus Alekna ir Edvinas Krungolcas į ateitį žvelgia be rožinių akinių.

2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse auksą iškovojo R.Meilutytė ir L.Asadauskaitė, sidabrą – kanojininkas J.Šuklinas, bronzą – boksininkas E.Petrauskas ir imtynininkas A.Kazakevičius.<br>AP, „Reuters“, AFP nuotr.
2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse auksą iškovojo R.Meilutytė ir L.Asadauskaitė, sidabrą – kanojininkas J.Šuklinas, bronzą – boksininkas E.Petrauskas ir imtynininkas A.Kazakevičius.<br>AP, „Reuters“, AFP nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Kęstutis Rimkus („Lietuvos rytas“)

Aug 5, 2015, 8:08 PM, atnaujinta Oct 21, 2017, 9:09 PM

Likus lygiai metams iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pradžios „Infostrada Sports“ žada neblogą laimikį Lietuvai.

Prisijunkite prie lrytas.lt sportas sirgalių komandos ir tapkite nariu „Facebook“ tinkle. Spauskite PATINKA arba LIKE.

Olandijoje įsikūrusi tarptautinė sporto analizės kompanija daugiausia apdovanojimų prognozuoja JAV sportininkams (97, iš jų 47 aukso), Kinijai (76), Rusijai (74).

Lietuvai pranašaujami 4 medaliai.

Auksinės favoritės – dvi

„Infostrada Sports“ spėja, kad Rio de Žaneire auksą iškovos plaukikė Rūta Meilutytė ir šiuolaikinės penkiakovės atletė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Abi lietuvės tapo olimpinėmis čempionėmis 2012 metais, o po Londono žaidynių dar labiau įtvirtino lyderystę savo rungtyse.

18-metė R.Meilutytė tapo ne tik pasaulio čempione, bet ir planetos rekordininke.

31 metų L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė šiemet pasaulio čempionate liko 11-a, bet prieš tai ji buvo pirma dviejuose pasaulio taurės etapuose, o triumfas pasaulio taurės finale Laurai užtikrino ir olimpinį bilietą.

„Šios trys pergalės daug ką pasako“, – apie pasaulio reitinge pirmaujančią buvusią bendražygę sakė Pekino olimpinis vicečempionas penkiakovininkas E.Krungolcas.

„Laura ir Rūta – labai stiprios. Bet nereikia pamiršti, kad po Londono olimpinių žaidynių tobulėja ir jų varžovės“, – priminė V.Alekna, 2000 m Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose laimėjęs olimpinį auksą, o 2008 m. Pekine – bronzą.

Irkluotojų akcijos kyla

Kitus du olimpinius medalius – abu bronzos – ekspertai iš anksto kabina irkluotojams – 2012 m. olimpiniam vicečempionui kanojininkui Jevgenijui Šuklinui ir dviviete valtimi plaukiančioms Donatai Vištartaitei ir Mildai Valčiukaitei.

Po to, kai Londono olimpiadoje vienviete plaukusi 26 metų D.Vištartaitė sėdo į dvivietę su 21 metų M.Valčiukaite, jos nuskynė auksą 2013 metų pasaulio ir Europos pirmenybėse. Šiemet jos laimėjo sidabrą Europos čempionate ir liko ketvirtos pasaulio pirmenybėse.

„Ši simpatiška įgula verta medalių, nes ne pirmus metus irkluoja aukščiausiu lygiu. Turėtume šias merginas įdėmiai stebėti Brazilijoje“, – siūlė E.Krungolcas.

Tituluoto 29 metų J.Šuklino padėtis sudėtingesnė, nes jis stiprių varžovų turi ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

200 m kanojų sprinte 21 metų Henrikas Žustautas šį sezoną jau tris kartus aplenkė Londono olimpinį vicečempioną, užėmęs jo vietą Europos žaidynėse Baku (ten laimėjo auksą) ir rugpjūčio 20–24 d. Milane vyksiančiame pasaulio čempionate.

Į Rio de Žaneirą mūsų šalis galės siųsti tik vieną iš dviejų kanojų sprinto žvaigždžių. Kuris iš jų vyks, paaiškės kitąmet pavasarį per nacionalinę atranką.

„Mūsų irkluotojai tikrai gali laimėti olimpinį medalį. Bet ne tik jie“, – sakė V.Alekna.

Pretendentų yra ne vienas

Tituluočiausias visų laikų Lietuvos olimpietis V.Alekna tikisi, kad netrukus olimpinėse žaidynėse šaliai garbingai atstovaus kitas disko metikas.

Nors 24 metų atletas Andrius Gudžius dar nėra užsitikrinęs olimpinio kelialapio, jis gali pratęsti Romo Ubarto ir V.Aleknos tradicijas.

„Lengvojoje atletikoje mes galime pateikti staigmenų, – vylėsi V.Alekna. – Pastaraisiais metais disko metikų rezultatų lygis pasaulyje yra kritęs.

Manau, kad dabar olimpinėse žaidynėse nusviedus diską 65 ar 66 metrus galima pretenduoti ir į prizinę vietą. Norėčiau, kad Andriui pavyktų.

65 m jis šiemet yra numetęs.“

Po Pekino žaidynėse iškovoto sidabro medalio du sūnus pagimdžiusi Gintarė Scheidt vis dar priklauso buriavimo elitui.

„Gintarė tebėra stipri jūrų vilkė. Ji neužleidžia savo pozicijų“, – pažymėjo E.Krungolcas.

V.Alekna jam pritarė: „Jei Gintarė gerai pasirengs, vėl pretenduos į medalį. Tuo labiau kad buriuos Brazilijoje – savo vyro buriuotojo gimtinėje. Galbūt buriavimo varžybų vietos ir srovių žinojimas jai pravers.“

2012 metais olimpinius bronzos medalius iškovojo 23 metų boksininkas Evaldas Petrauskas ir 29 metų imtynininkas Aleksandras Kazakevičius.

„Po Londono olimpiados šie vyrai nerodė tokių rezultatų. Mano prognozės šiems atletams nelabai patiktų“, – neslėpė E.Krungolcas.

„Jie abu pastaraisiais metais keitė svorio kategorijas, o tarp sunkesnių atletų konkurencija būna didesnė. Sunku pasakyti, kaip jiems pavyks prisitaikyti prie naujų varžovų“, – buvo atsargus ir V.Alekna.

Yra dar keli atletai, kurie sužiba pergalėmis, o paskui prityla.

Dvivietę valtį irkluojantys 26 metų Saulius Ritteris ir 22 metų Rolandas Maščinskas Londone buvo šešti, pernai pasaulio čempionate – antri, o šiais metais – ketvirti.

Po diskvalifikacijos dar sunkesnę štangą iškeliantis 24 metų Aurimas Didžbalis pernai laimėjo pasaulio čempionato bronzą, o šiemet tapo Europos čempionu.

23 metų lengvaatletė Airinė Palšytė pagerino Lietuvos šuolių į aukštį rekordą ir laimėjo universiados auksą, bet aukščiausio lygio varžybose trofėjų dar laukia – galbūt jai pasiseks kitą mėnesį pasaulio čempionate Pekine.

Andrejaus Zadneprovskio ir E.Krungolco tradicijas vyrų šiuolaikinėje penkiakovėje tęsiantis 28 metų Justinas Kinderis pasaulio čempionu tapo 2013 metais.

„Justinas gali iššauti, bet jam reikėtų sėkmingos dienos. Kai įsibėgėja, jį sunku sulaikyti“, – sakė E.Krungolcas.

„A.Didžbalis grįžo su trenksmu ir alkanas pergalių. Jis irgi gali nustebinti“, – kalbėjo V.Alekna.

2009 ir 2010 metų geriausia Lietuvos sportininkė Simona Krupeckaitė vėl mina treke, bet 32 metų dviratininkei sugrįžimas nėra paprastas.

„Simona dabar turi linksmesnių rūpesčių.

Po motinystės atostogų jai turėtų būti sunku susitelkti į sportą“, – svarstė E.Krungolcas.

Krepšininkų laukia atranka

Lietuvai atgavus nepriklausomybę olimpinės žaidynės neįsivaizduojamos be krepšininkų.

Jie dalyvavo visose olimpiadose, o 1992, 1996 ir 2000 m. iškovojo bronzą.

„Infostrada Sports“ mūsų šalies krepšininkų ant Rio garbės pakylos nemato.

Sporto analitikai spėja, jog olimpinį auksą laimės JAV komanda, sidabrą – Prancūzija, o bronzą – Serbija.

„Atrodo, kad mūsų rinktinė bus gerokai atjaunėjusi. Komandos branduolį sudaro žaidėjai, kurie ne vienus metus laikys Lietuvos komandą aukštumose. Ir pastarosios kontrolinės rungtynės su Australija parodė, kad šiemet turime pajėgią komandą“, – šviesia Lietuvos krepšinio rinktinės ateitimi tikėjo V.Alekna.

E.Krungolcas buvo atsargesnis: „Aš dėl krepšininkų medalių labai abejoju. Nežinau, ar galima sakyti, kad dabar jie yra pasaulio krepšinio elite.

Pirmiausia jiems dar reikia patekti į olimpiadą. Manau, krepšininkai pateks – jei ne per Europos čempionatą, tai per kitų metų olimpinį atrankos turnyrą.

Pagal savo pajėgumą Lietuvos rinktinė verta olimpiados. Žaidynėms būtų minusas, jei jos vyktų be Lietuvos krepšininkų.“

Šių metų Europos krepšinio pirmenybėse olimpinius kelialapius iškovos finalo dalyvės. 3–6 vietas užėmusios komandos kitąmet žais olimpiniame atrankos turnyre.

Slaptų ginklų nematyti

Iki Londono olimpiados likus metams tuometinis LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, žvelgdamas į priekį, slaptu ginklu įvardijo boksininką E.Petrauską.

Apie R.Meilutytę tuomet nebuvo nė žodžio, bet abu olimpinių jaunimo varžybų čempionai užlipo ant pakylos Londone.

Šiemet per Europos olimpinį festivalį Tbilisyje mūsų šalies delegacija neiškovojo nė vieno medalio.

„Aš apie mūsų sporto ateitį iš jaunimo varžybų nespręsčiau, – dėstė E.Krungolcas. – Pagrindiniai sporto vystymosi etapai yra du – iki vidurinės mokyklos baigimo ir po jos. Šių etapų rezultatus sieti nėra tikslinga. Žinoma, būna išimčių.

R.Meilutytė – labiau išimtis nei taisyklė. Jei neturime medalių jaunimo varžybose dabar, tai nereiškia, kad tas jaunimas nelaimės suaugęs. Būna ir atvirkščiai.“

Nors kol kas tiktai keletas mūsų šalies sportininkų yra iškovoję olimpinius kelialapius, visi tikisi, kad kitų metų rugpjūčio 5–21 dienomis Brazilijoje ryškių pergalių bus.

„4 medaliai – realu. Plius dar vienas, gal mažiau tikėtas, – skaičiavo E.Krungolcas. – 5 medaliai būtų labai geras rezultatas.

Blogiausiu atveju, manau, laimėsime du medalius.“

Iki Rio de Žaneiro iškovotas 21 medalis

1992 m. Barselona (Ispanija) – 2 medaliai. Disko metikas Romas Ubartas – auksas, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – bronza.

1996 m. Atlanta (JAV) – 1 medalių komplektas. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – bronza.

2000 m. Sidnėjus (Australija) – 5 medaliai. Disko metikas Virgilijus Alekna – auksas, šaulė Daina Gudzinevičiūtė – auksas, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – bronza, dviratininkė Diana Žiliūtė – bronza, irkluotojos Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė – bronza.

2004 m. Atėnai (Graikija) – 3 medaliai. Disko metikas V.Alekna – auksas, penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis – sidabras, septynkovininkė Austra Skujytė – sidabras.

2008 m. Pekinas (Kinija) – 5 medaliai. Penkiakovininkas Edvinas Krungolcas – sidabras, buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė – sidabras, penkiakovininkas A.Zadneprovskis – bronza, disko metikas V.Alekna – bronza, imtynininkas Mindaugas Mizgaitis – bronza.

2012 m. Londonas (Anglija) – 5 medaliai. Plaukikė Rūta Meilutytė – auksas. Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė – auksas, kanojininkas Jevgenijus Šuklinas – sidabras, boksininkas Evaldas Petrauskas – bronza, imtynininkas Aleksandras Kazakevičius – bronza.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Taking Regional Leadership in Green Finance