Specialiojoje olimpiadoje, kuri vyko liepos 24 – rugpjūčio 2 dienomis Los Andžele, mūsų šaliai atstovavo trylika atletų. Jie pelnė 17 medalių. 9 kartus lietuviai lipo ant aukščiausios pakylos, iškovojo 6 sidabro ir 2 bronzos medalius.
Nė vienas iš trijų į specialiąją olimpiadą už Atlanto skridęs kaunietis taip pat neliko be įvertinimo. Jų kraityje – 4 medaliai.
Bočios (rutulio ridenimo) žaidėja 21 metų Julija Vanagaitė iš Kauno specialiosios olimpiados klubo asmeninėse varžybose laimėjo aukso medalį. To paties Kauno klubo bočios žaidėjas 32 metų Alfredas Šimas asmeninėse varžybose pasipuošė bronzos medaliu.
Dar vienas Kauno atstovas 18 metų Kristupas von Gravrockas-Goesas iš Jono Laužiko specialiosios mokyklos laimėjo sidabrą ir bronzą.
Netingėjo uoliai treniruotis
J.Vanagaitės ir A.Šimo treneris Rimvydas Mikučauskas džiaugėsi auklėtinių pasiektais rezultatais ir pabrėžė, jog tai – ketverių metų darbo rezultatas.
„Šie sportininkai ne tik puikiai pasirodė vienetų varžybose. Dvejetų rungtyje jie liko penkti. Tai – taip pat labai aukštas olimpinis rezultatas“, – kalbėjo treneris.
A.Šimas prieš ketverius metus Atėnuose vykusioje specialiojoje olimpiadoje plaukimo estafetėje užėmė pirmąją ir trečiąją vietas.
R.Mikučausko teigimu, šįmet A.Šimo plaukimo rezultatai nebuvo labai aukšti, todėl buvo nutarta, jog jis jėgas išmėgins žaisdamas bočią.
Bočios treniruotes sportininkai lanko 2–3 kartus per savaitę.
Pelnė ir auksą
Plaukimo varžybose šįkart puikiai pasirodė kitas kaunietis – K. von Gravrockas-Goesas.
Jaunas sportininkas plaukdamas 25 metrus nugara (M05 grupė, 23,53 sek.) užėmė antrąją vietą, o plaukdamas 50 metrų krūtine (M5 grupė, 55,72 sek.) buvo trečias.
Tai – ne pirmi K. von Gravrocko-Goeso iškovoti olimpiniai medaliai.
2011 metais Atėnuose jis auksą laimėjo plaukimo estafetėje, o plaukdamas nugara ir krūtine iškovojo bronzos medalius.
9 metus kaunietį į pergales vedanti Kauno plaukimo mokyklos trenerė Giedrė Volbikienė sakė, jog sportininkas puikiai pasirodė ir pernai Belgijoje vykusiame Europos čempionate, iš kur parsivežė visų trijų spalvų medalius.
„Kristupas treniruojasi tris kartus per savaitę po pusantros valandos.
Dažnai į baseiną jis atvyksta ir šeštadieniais. Ryžtingai kovoms nusiteikęs sportininkas nepraleidžia vasaros sporto stovyklų, todėl jo rezultatai yra gana aukšti“, – tvirtino G.Volbikienė.
Kovėsi atkakliai
Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas, delegacijos vadovas Zenonas Misiūnas pabrėžė, jog tai buvo vienas iš sėkmingiausių pasirodymų per visą Lietuvos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse istoriją.
„Džiaugiamės puikiais atletų pasirodymais ir nuoširdžiai dėkojame treneriams, kurie ruošia sportininkus ir praleidžia itin daug laiko treniruotėse.
Sportininkų laimėjimai yra visos Lietuvos laimėjimai“, – kalbėjo prezidentas.
Iškovoti medalį specialiojoje olimpiadoje nėra paprasta.
Už jį reikia kautis, nes konkurencija yra labai didelė.
Labai svarbus ir trenerių pasiaukojimas. Dažnas treneris intelekto sutrikimų turintiems sportininkams atlieka motinos, tėvo, gydytojo ir psichologo vaidmenis.
Los Andžele vykusioje specialiojoje olimpiadoje iš viso varžėsi apie 6,5 tūkst. atletų iš 165 valstybių.
Specialiosios žaidynės prieš pusšimtį metų buvo pradėtos rengti JAV prezidento Johno Kennedy sesers Eunice Kennedy Shriver iniciatyva. Jomis siekiama, kad intelekto sutrikimų turinčių žmonių gyvenimas įgytų daugiau spalvų.
Ruošiasi naujoms žaidynėms
Specialiųjų žaidynių vėliavą iš JAV perėmė Austrija, kurioje 2017 metais vyks žiemos specialiosios olimpinės žaidynės.
Joms ruošiasi ir Lietuvos sutrikusio intelekto sportininkai, tarp jų ir kauniečiai. Kas po dvejų metų važiuos į olimpiadą ir kokiose sporto šakose kovos dėl medalių, kol kas neaišku. Tai priklausys nuo sportininkų pasiektų rezultatų.
Kaune aktyviai sportuoja apie pusantro šimto sutrikusio intelekto žmonių. Populiariausios sporto šakos: futbolas, krepšinis, plaukimas, bočia, lengvoji atletika, grindų ritulys.
Daugiausia sportuoja 14 – 31 metų sutrikusio intelekto kauniečiai, nors yra ir gerokai vyresnių sportininkų.