Filmo kūrėjas Heathas Cozensas tikisi, kad tai pakeis žmonių nuomonę, kalbant kas yra tinkama ir netinkama neįgaliesiems.
Tokijuje įkurtame klube galima sutikti itin sunkių negalių kamuojamus žmones – į ringą lėtai lipa cerebriniu paralyžiumi sergantieji, netekę kojų, turintys psichinių sutrikimų.
Čia jie dažnai ringe kaunasi su sveikais žmonėmis.
„Aš buvau šokiruotas ir net norėjau juoktis. Bet dėl šio noro pasijutau nesmagiai, gėdingai. Negalėjau suprasti kas tai – pramoga ar tikroji lygybė“, – sakė penkerius metus klubo veiklą stebintis H.Cozensas.
Filmas pasakoja apie penkių „Doglegs“ klubo narių gyvenimą ringe ir už jo ribų.
Pats klubas pradžioje buvo įkurtas kaip galimybė neįgaliesiems pasilinksminti, o dabar išaugo į tikrą bendruomenę – kovas stebi daugybė žiūrovų, o narių skaičius jau senokai viršijo 100.
Kovotojai už ringo ribų yra itin artimi – jie vienas iš kito juokiasi, pašiepia išvaizdą ar sunkumus, su kuriais susiduria.
„Kai aš pasakiau jiems, kad sergu vėžiu, vienas iš jų tiesiog pasakė – perduok alų. Tai buvo neįtikėtina“, – pasakoja vienas iš klubo narių Yuki Nakajima.
Kovotojai yra išskiriami į keturias grupes – tie, kurie kaunasi gulėdami ant nugarų, stovėdami, sėdėdami arba yra surišami.
„Nesvarbu ar turi amputuotų galūnių, sergi depresija, cerebriniu paralyžiumi ar turi protinių sutrikimų. Visi gali kovoti. Gatvėje į juos spokso, bet čia to nebūna“, – pabrėžė H.Cozensas.
