Praėjusiais metais itin greitai ir be didelių biurokratinių įmantrybių per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą (KKSRF) 5 mln.908 tūkst. eurų tiek federacijoms, tiek ir sportiniams projektams padalijęs Sporto departamentas atsiraitojęs rankoves ėmėsi laužyti nusistovėjusią šalies biudžeto skirstymo tvarką. Tačiau galiausiai tiek KKSD, tiek ir sporto federacijos, kalbėjusios skirtingais balsais, nesukirto rankomis – pertvarka atidėta dar metams.
Biudžetas ar fondas?
Kai kur pro pirštus į savo strateginio veiklos plano nuostatas žiūrintis KKSD vis dėlto nutarė rimtai imtis vieno iš plano skyrių – sporto rėmimo fondo ir šalies sporto biudžeto reikalų. Tačiau departamento vadovų dėlionėse buvo ne prašymas pridėti lėšų ar vienu procentu didinti pervedimus į KKSRF.
Pagal Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą fondo lėšas, kuriomis dabar finansuojamas beveik visas šalies sportas, kol kas sudaro 1 proc. lėšų už alkoholinius gėrimus ir tabaką ir 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
KKSD vadovo E.Urbanavičius beveik metus sporto visuomenę siekė įtikinti, kad nuo 2009-ųjų gyvuojanti praktika aukšto meistriškumo sportininkų finansavimą „krauti“ į fondo asignavimus yra ydinga.
Sporto departamento vadovas siūlė kitą modelį, kurį nesėkmingai bandė įgyvendinti net du prieš jį buvę KKSD direktoriai – „perkelti“ 3,4 mln. eurų iš KKSRF į šalies sporto biudžetą ir iš ten dinansuoti sporto federacijų aukšto meistriškumo sportininkų pasirengimą čempionatams ir žaidynėms.
Nuo 1 iki 2 procentų
Tuo tarpu kita sporto bendruomenės dalis E.Urbanavičiui argumentais siekė atverti akis, kad būtina vienu procentu padidinti pervedimus iš valstybės iždo į sporto rėmimo fondą. Kaip pavyzdį, sportininkai baksnojo pirštais į kultūros fondą, kuris, pradėjęs veiklą kartu su sporto fondu nuo 1 procento, sugebėjo savo „indėlį“ pasididinti iki 3 procentų.
Federacijų ir sporto organizacijų skaičiavimais, kartelės kilstelėjimas iki 2 procentų sportui kitąmet galėjo pridėti papildomus 6 mln. eurų.
„Taip, vienu procentu padidinę fondo išraišką, mes gautume 6 milijonus eurų, vietoj prašomų perkelti į sporto biudžetą 3,4 mln. eurų. Bėda ta, kad mes vis dar nemokame jų teisingai įsisavinti, nebus jokio skaidrumo skirstant pinigus, juos panaudojant. Ką mes turėsime? Daugiau pinigų, bet mažiau efektyvumo – bet tai jau vyksta ne vienerius metus. Todėl, kol nesugebame su pinigais elgtis teisingai, to neverta daryti. Vyriausybėje esu pasakęs, kad perkėlus 3,4 mln. eurų į sporto biudžetą ir palikus tokius pačius fondo pinigus, Lietuvos sportas tikrai metus nekalbės apie papildomą finansavimą“, – teigė E.Urbanavičius.
KKSD direktorius prasitarė, kad esanti situacija šalies sporte nėra gera – vietoj darbo kartu, jaučiamas tam tikra takoskyra su tais sporto funkcionieriais, kurie nenorėtų skaidresnio sporto finansavimo.
„Pasigendame sportininkų palaikymo. Atviro pokalbio su visomis suinteresuotomis organizacijomis, nes mes norime keisti šalies sportą, tačiau to, kad tik mes norime – per maža, – tikino Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas E.Urbanavičius. – Jei būtų pritariančių dauguma, tai dirbtume išvien. Tačiau savo programinių akcentų mes neatsisakome – kitais metais manau, pasieksime savo“.
Finansavimas per fondą
2015-siais KKSD per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą (KKSRF) atseikėjo šalies sporto federacijoms 3 mln. 280 tūkst. 508 eurus.
61-ai Lietuvos sporto federacijai atiteko daugiau kaip 3,280 mln. eurų iš viso KKSRF biudžeto, kuris sudarė 5 mln. 908 tūkst. eurų. Kiti pinigai atiteko sporto projektams ir masiniam sportui.
Daugiausia lėšų šiemet buvo atseikėta Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) – praėjusiais metais LKF gavo apie 333 tūkst. eurų valstybės paramos, o šiemet iš sporto biudžeto pyrago atriekta 518 tūkst. eurų.
2015 metai skirtos lėšos per KKSRF pagrindinėms Lietuvos sporto federacijoms:
Krepšinis – 517 tūkst. eurų
Plaukimas – 245
Lengvoji atletika – 203
Šiuolaikinė penkiakovė – 192
Aviacijos sporto šakos – 174
Dviračių sportas – 172
Rankinis – 112
Futbolas – 111
Buriavimas – 99
Boksas – 95
Irklavimas – 91
Imtynės – 89
Baidarių ir kanojų irklavimas – 83
Gimnastika – 75
Sportiniai šokiai – 71
Stalo tenisas – 68
