I.Ždanovo nusiteikimą palaikė ir Ukrainos olimpinio komiteto (NOCU) prezidentas Sergejus Bubka.
Šiemet Ukrainos lengvosios atletikos federacija (UAF) suteikė septyniems sportininkams teisę varžytis su Rusijos vėliava.
UAF iš Rusijos gavo 170 tūkstančių JAV dolerių kompensaciją.
Visi septyni sportininkai – gimę Kryme, kurį aneksavo Rusija, o Kijevas ir Vakarai tokį žingsnį paskelbė neteisėtu žemės užgrobimu.
Pagal tarptautines taisykles sportininkai turi laukti trejus metus, kol jie galės varžytis po kitos šalies vėliava. Tačiau procesas gali būti pagreitintas, jeigu tos šalies federacija suteiks leidimą.
Lietuvą praeityje į Rusiją iškeitusi penkiakovininkė Donata Rimšaitė nesulaukė jokių nuolaidų, todėl turėjo laukti trejus metus.
„Mes esame prieš tai, kad leidimai būtų dalijami sportininkams, kurie olimpiadoje nori laikyti kitą vėliavą. Ir nesvarbu, ar tai susiję su jų norais keisti pilietybę“, – sakė I.Ždanovas.
Tvirtą žodį palaikė ir S.Bubka.
„Perėjimo laikotarpį sutrumpinti gali sporto federacijos, kurios yra nepriklausomos. NOC gali daryti įtaką tik tada, kai laikotarpis susijęs su olimpinėmis žaidynėmis, – kalbėjo S.Bubka. – NOC kreipėsi į Ukrainos jaunimo ir sporto reikalų komitetą, kad tokį sportininkų perėjimą ši laikytų nacionaliniu interesu. Neužmirškime, kad valdžia per daugelį metų investavo daug pinigų į sportininkų ugdymą.“
Taip Ukraina siekia apsisaugoti nuo masiškesnio sportininkų bėgimo į Rusiją. UEFA ir Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) uždraudė Krymo komandoms dalyvauti Rusijos čempionate. Tarp septynių sportininkų, kuriems buvo leista varžytis už Rusiją, buvo ir Europos ieties metimo čempionė Vera Rebrik. Pastaroji praėjus vos porai dienų, kai sulaukė UAF leidimo, dalyvavo pasaulio lengvosios atletikos čempionate Pekine.
UAF iš gautų 170 tūkstančių JAV dolerių apie 20 procentų skyrė Krymo sportininkų ugdymo schemoms. Tačiau pinigai buvo skirti tik tiems, kurie toliau norėjo garsinti Ukrainą.