„Gal bent dabar sportiniam bridžui bus skirta šiek tiek daugiau pinigų. Visą laiką iš sporto valdžios vadovų girdėdavome žinią – bus pergalės, bus daugiau pinigų bridžui.
Dabar ši pergalė – tai kažkas fantastiško – lietuviai tokio rango varžybose net arčiau finalų nebuvo prasimušę, nekalbant apie tas dešimt komandų, kurios kovojo dėl čempiono vardo. Tikiuosi, tai kitąmet bridžas gaus daugiau nei standartinis 1 tūkstantis eurų“, – kalbėjo prestižiškiausią turnyrą laimėjęs V.Vainikonis.
Kartu su V.Vainikoniu pergalės dešimt dienų Amerikoje vykusiose varžybose siekė Lenkijoje gyvenantis, tačiau ne viename turnyre mūsų šaliai atstovaujantis Wojtekas Olanskis, lenkai Jeržis Skrzyzpczakas, Boguslawas Gierulskis, Pawelas Zatorskis ir Izraelio meistras Ronas Patchtmannas.
„Tai yra tie vyrai, su kuriais kovojau Lenkijos turnyruose. O meistras iš Izraelio į komandą buvo pakviestas labai linksmomis aplinkybėmis: kai buvo diskvalifikuoti du mūsų komandos nariai iš Izraelio, ieškojome naujo žaidėjo. R.Patchmannas pasisiūlė, pabandėme pažaisti su juo internetu, tiko – pasiėmėme ir nepasigailėjome“, – kalbėjo dabar Londone gyvenantis V.Vainikonis.
Bridžas yra vienas populiariausių loginių žaidimų pasaulyje, kuriame kovojama komandomis ir prie kortų stalo sėdi po du kiekvienos ekipos narius.
„Resinger“ turnyras yra vienas iš trijų svarbiausių pasaulyje bridžo čempionatų, kuriuose varžosi tik patys geriausieji atstovai: be gruodžio 1-12 dienomis vykusio šio turnyro, pačiomis prestižiškiausiomis yra laikomi taip pat Amerikoje rengiami „Springold“ ir „Vanderbilt“ turnyrai. Vienas jų vyks balandį Kalifornijoje, kitas – rudenį Vašingtone.
Tiesa, gero V.Vainikonio ir jo komandos pasirodymo, vis dėlto, buvo galima tikėtis: mat spalio mėnesį lietuvis su W.Olanskiu Monake vykusiame komerciniame tarptautiniame turnyre buvo lyderiai ir tik per paskutiniuosius du 52-iejų kortų padalinimus nesugebėjo įveikti oponentų ir laimėjo antrąją vietą. Už šį laimėjimą komandai atiteko 80 tūkst. eurų prizą, tuo tarpu lietuvį ir lenką aplenkę airių dvejetas susišlavė 140 tūkst. eurų.
- Kaip atsitiko, kad ne favorite laikyta komanda tapo turnyro sensacija?, – lrytas.lt paklausė V.Vainikonio.
- Surinkau į komandą tuos žmones, kuriais pasitikėjau, kurie norėjo kovoti ir siekti laimėjimo. Bet tikrai negalvojome, kad tai aukštai lipsime. Pradžioje buvo 1500 komandų. Jau galvojome, kad didelis pasiekimas būti tarp 48 geriausių ekipų. Bet po to buvo dvidešimtukas ir finalinis dešimtukas, kurį pradėjome kaip trečia turnyro komanda. Aš po burtų ne iš karto sėdau prie stalo, o tik įsibėgėjus kovoms ir džiaugiuosi, kad nepakenkiau, o net pastūmėjau komandą į viršų. Dažniausiai, būna atvirkščiai.
- Nėra jokių žinių, koks prizinis šio turnyro fondas ir kokį čekį laimėjo jūsų komanda?
– Pagrindinis tokių prestižiškiausių varžybų reikalavimas – jokių premijų, jokių pinigų ar dovanų. Taip apsisaugoma nuo sukčių. Todėl šios varžybos yra prestižinės, kad į jas geriausieji bridžo meistrai atvyksta dėl pergalės, dėl čempiono vardo. Kur yra komercija, ten, žinoma, yra pinigai, bet šiuo atveju kalbama apie bridžo reitingą ir vardą. Į varžybas vykome tik už savo pinigus.
– Po šio laimėjimo bridžo reitinge jūs esate tarp lyderių?
– Dar jis nėra galutinai paskaičiuotas, tačiau metų reitinge turėčiau būti prie lyderių. Be to yra gyvenimo reitingas – gaila, bet aš nepatenku net į geriausiųjų šimtuką.
– Dabar jūsų komandos lauks „Springold“ kovos Kalifornijoje?
– Iki pergalės Denveryje galvojau, kad tikrai praleisiu turnyrą Kalifornijoje. Tačiau čempiono titulas įpareigoja vykti – negalima taip paprasta jį atiduoti (juokiasi). Tačiau iki to momento žadu startuoti naujai sukurtose „Žiemos bridžo žaidynėse“ Monake. Ten kovosiu su šiek tiek atnaujinta ekipa, tačiau tikiuosi, kad ir vasarį pasirodysiu gan gerai. Beje, į ten varžytis vyks ir mano sūnaus Eriko, Lietuvos bridžo asociacijos prezidento, suburta komanda. Gali būti, kad teks pakovoti ir prieš sūnų.