Nors šiuolaikinėmis gladiatorių kautynėmis vadinamose varžybose Lietuvos kovotojų neturime – tiesa, tarp moterų kaunasi lietuvių kilmės kovotoja Rose Namajunas, tačiau vienas lietuvis visą organizacijos gyvenimą mato iš vidaus – vos 24-erių treneris Alfredas Lifšicas, kuris atgaivino ukrainiečio Nikitos Krylovo karjerą UFC.
23-ejų N.Krylovas, turintis Al Kaponės pravardę, į UFC pateko 2013 metais, tačiau po pralaimėjimo Ovince‘ui Saint Preuxui jo karjera organizacijoje pakibo ant plauko – amerikiečiai norėjo atsisakyti prastai kovojusio ukrainiečio.
Būtent tada jis kreipėsi į lietuvį ir gimtąjį Donecką iškeitė į Vilnių – persikėlė treniruotis į „Vale Tudo“ sporto salę, kurią įkūrė A.Lifšicas su kolega.
„Nikita buvo praktiškai ties išmetimo riba iš UFC – jei būtų pralaimėjęs ir kitą kovą, būtų buvęs išmestas. Tada jo vadybininkas pasiūlė padirbėti su manimi.
Ukrainoje jis treniravosi pagal seną mokyklą – atskirai užsiiminėjo boksu, samdo, o mes jau išaugę iš 2000-ųjų metų stiliaus. Taip pat jis dar tik augo – į UFC pateko 21-erių – dar žalias ir tik ten suaugo“, – garsiausią savo auklėtinį vertino A.Lifšicas.
Lietuvos viltis
Jaunas A.Lifšico amžius stebinti neturėtų – koviniame sporte jis – nuo mažens, tačiau sportinę karjerą sustabdė nuolatinės traumos. Vilnietį persekioja dešiniojo klubo raiščio traumos.
Visai neseniai jis jam galutinai trūko – dabar treneris turi kantriai dirbti, kad galėtų vėl vaikščioti.
Nors trauma sudėtinga, tačiau tai netrukdo dirbti treniruotėse ir ugdyti kovotojų. Greitai gerą vardą susikūręs A.Lifšicas savo sporto salėje turi ne tik N.Krylovą, bet ir 27-erių Lauryną Urbonavičių, kurį vadina didžiausia Lietuvos UFC viltimi.
„Turime labai talentingą vyruką. Jo karjera tik prasideda, bet jis yra didžiausia šiandieninė Lietuvos UFC viltis. Jo fiziniai parametrai daro Lauryną pasaulinio lygio atletu. Jau apie metus Nikita yra jo treniruočių partneris ir mūsiškis nedaug atsilieka. Yra riba, bet ji nėra tokia, kokia tarp Madonos ir Džordanos Butkutės“, – vaizdžiai palygino A.Lifšicas.
Trenerio teigimu, tam, kad L.Urbonavičius galėtų atsidurti UFC organizatorių akiratyje, jam prireiks 5-6 profesionalių kovų. Svarbu, kad jos būtų sėkmingos.
Pirmąjį žingsnį L.Urbonavičius žengs jau sausio 23-iąją dieną, kai „Vale Tudo Figh Night“ renginyje susirems su Latvijos MMA žvaigžde Maksimu Vericu. Tai bus L.Urbonavičiaus, kovojančio svorio kategorijoje iki 93 kg., debiutas profesionaliame ringe.
„Latvis – tikrai geras, bet planuojame, kad Laurynas turėtų jį išnešti“, – spėja A.Lifšicas.
Žvilgsnis į UFC
Treniruojamas A.Lifšico N.Krylovas jau laimėjo tris kovas UFC kovų narve ir visas jas pabaigė dar pirmajame raunde.
Pasirengti kovai dažniausiai prireikia 8-10 savaičių. Dvi iš jų vyksta fizinis pasirengimas, o per likusias savaites šlifuojama kovos taktika. Dėmesys skiriamas konkrečiai technikai, o kovotojas pluša vienuolika kartų per septynias dienas.
Tokia kaina, norint patekti ir išsilaikyti tarp geriausių pasaulio MMA kovotojų. UFC organizacija šiuo metu vertinama 2,5 milijardo JAV dolerių, o po jos vėliava besikaunantys sportininkai mėgaujasi pinigais.
Štai airiui Conorui McGregorui – didžiausiai UFC žvaigždei jau ruošiamas 100 milijonų dolerių kontraktas, o paskutinė kova dėl puslengvio svorio čempiono vardo su Jose Aldo jam atnešė 3,5-8 milijonus dolerių.
Tačiau kiek uždirba tokie kovotojai kaip N.Krylovas?
„Patikėkite, po kovos gali pirkti butą Senamiestyje. Nežinau tikslių kainų, bet dviejų kambarių butą tikrai čia nusipirktum“, – vertino A.Lifšicas.
Tad kas daro UFC tokią stiprią ir leidžia jai mokėti milžiniškus pinigus kovotojams?
„Labai gera vadybininkų komanda, milijoninės investicijos. UFC turi du sektorius – Europą ir Aziją bei amerikietišką sektorių. Visur jie turi savo žmones – ir turi net tokius, kurių profesija yra tiesiog išvesti žmogų į kovą.
Ten visi žino savo darbą ir kaip jį atlikti. Besąlygiškas taisyklių laikymasis veda juos ten, kur jie yra“, – kalba lietuvis.
Steroidai – ne bėda
Nors UFC kovos žavi milijonus žmonių visame pasaulyje, tačiau jų žavesį bandoma užtemdyti kalbant, kad daugelis jos čempionų vartoja neleistinus preparatus.
Su tokia nuomone A.Lifšicas nėra linkęs sutikti.
„Yra tokios kalbos, bet aš netreniravau kovotojo, kuris būtų arti UFC čempiono diržo, tad nežinau. Bet atletai atrodo daugmaž natūraliai. Gali pažiūrėti į žmogaus akis, kūną ir suprasti, kas natūralus, kas ne. Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad Nikita yra visiškai švarus.
Kas atrodo nenatūraliai – bet kuris kovotojas, kuris buvo sėkmingas Japonijoje ir netapo sėkmingu JAV“, – pabrėžė treneris.
Jis turi omenyje „Pride“ kovų laikus. 2007 metais šią Japonijos organizaciją nusipirko UFC. Tačiau daugelis „Pride“ čempionų buvo itin nesėkmingi JAV.
„Tai jau ne Japonijos laikai, kai didžioji dauguma kovų buvo papirktos. Mirko „Cro Crop“ Filipovičius, Wanderlei Silva ar kitų karjeros JAV nepasisekė. Nežinau ar dėl teisėjų ar steroidų vartojimo, nes čia tai yra griežtai prižiūrima.
Faktas kaip blynas – W.Silva buvo čempionas, bet tapo turbūt nesėkmingiausiu UFC kovotoju. O Shinja Oki – kas tau atsitiko, ko dūsti po antros minutės kovos?“, – juokiasi jis.
Tačiau Japonijos kovos grįžta – „Pride“ kovas dabar pakeis „Rizin FF“ turnyras ir lietuviai žiūri į šią pusę, o vienos Lietuvos federacijos prezidentas tvirtina, kad organizacija mes rimtą iššūkį amerikiečiams.
„Jis minėjo, kad Japonija JAV lenkia viskuo, bet manau puikiai suprantate, kad taip nėra. Penkiasdešimtmetis alkoholikas Kazushis Sakuraba nėra geriausias kovotojas. Tai juokinga“, – juokėsi A.Lifšicas.
Nori populiarinti MMA
A.Lifšicas – jaunas ir perspektyvus treneris, jau pravėręs galingiausios mišrių kovos menų organizacijos duris. Tačiau didžiausias jo tikslas – paversti MMA sportą populiaru Lietuvoje.
„Mano tikslas numeris vienas – kad tikras MMA atsirastų ir būtų populiarus Lietuvoje. Kalbant apie šį sportą – tai yra kovinio sporto „Formulė 1“. Kovotojus žino visi, o kovos renka sausakimšas arenas aistruolių“, – sėkmės tikisi jis.
Tačiau ko reikia, kad šis sportas išpopuliarėtų Lietuvoje? Pavyzdžiui Airijoje MMA tapo neįtikėtinai populiaru sportu, kai kovų narve šlovę sumedžiojo C.McGregoras. Dabar jis toks populiarus, kad savo gimtinėje galėtų kandidatuoti į aukščiausius politinius postus.
„Sunku pasakyti, Airijoje MMA išpopuliarėjo po C.McGregoro iškilimo – dabar jis žinomiausias veidas. Galbūt reikia vieno kito kovotojo, bet tas populiarumas atsiranda. Manau, kad kvepia revoliucija – susidomėjimas tik augs šiuo sportu.
Trenerių mes turime, tik gal neturime motyvacijos. Be manęs Lietuvoje turime dar du ar tris tikrai gerus MMA trenerius. Jų reikėtų daugiau, bet jei kils populiarumas, tada visi dirbs su didesniu noru ir tas lygis tik augs“, – viliasi vilnietis.
