„Didžiausia problema ta, kad departamento vadovybė niekam, išskyrus Vidaus Reikalų Ministeriją, gali nenurodyti nei sumų, nei jų gavėjų. Tai ypatingai ydinga praktika, nekalbant jau apie tvarką ar sistemą, pagal kurią skirstomi valstybės biudžeto pinigai“, – sako LSFS vadovas Rimantas Kveselaitis.
Anot jo, sprendimas atskleisti paramos gavėjus yra sveikintinas, tačiau ataskaitos turinys kelia rimtą susirūpinimą dėl kompleksiško KKSD požiūrio į valstybinių pinigų skirstymą sporto bendruomenei.
„Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad reikšmingos sumos pasiekė tik tam tikras organizacijas, o motyvai, pagal kuriuos paskirstyti valstybės biudžeto pinigai taip ir lieka neaiškūs. Tad natūralu, kad susiduriame su ta situacija kai būtini keli tūkstančiai eurų, profesionalų nepasiekia, bet vietoj to yra finansuojamos tam tikrų organizacijų programos, kurios tikrai nėra prioritetinės Lietuvos sporto gyvenime“, – sako R.Kveselaitis.
Sporto lėšas Lietuvoje skirsto KKSD bei Sporto rėmimo fondas, kuris remia federacijas bei pareiškėjus, atrenkamus konkurso būdu. Tuo tarpu KKSD disponuoja kitomis valstybės biudžeto lėšomis, kurias jo vadovybė paskirsto savo nuožiūra. Šiuo metu KKSD vadovai bando keisti įstatymą, apribojant sporto bendruomenes teises, skirstant lėšas, o jas sutelkiant KKSD vadovybės rankose. Tokiam įstatymo projektui kritiką yra išsakiusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jos antikorupcinio vertinimo išvadose teigiama, kad siūlomos pataisos tinkamai neišspręs ydingo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo reguliavimo. Tarnyba nurodo nepritarianti deleguoti į Komisiją net 5 KKSD atstovus ir susidariusią situaciją siūlo spręsti kompleksiškai.
Tokiai siūlomai KKSD tvarkai nepritaria ir sporto bendruomenė. Remiantis viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos Tyrimai“ atliktu tyrimu, sporto rėmimo fondo poziciją palaiko du trečdaliai (64 proc.) tyrime dalyvavusių respondentų, jai nepritaria 30 proc., o 6 proc. respondentų nurodė neturintys tvirtos nuomonės.
Pačiam Fondo įstatymo pakeitimui, inicijuojamam KKSD vadovybės, prieštarauja net 52 proc. respondentų. 35 proc. visų apklaustųjų įstatymo pataisoms pritaria, 13 proc. nuomonės neturėjo, o beveik pusė (45 proc.) respondentų mano, jog pakeitus įstatymą sporto lėšos atsidurtų vienose rankose ir sumažėtų finansavimo skaidrumas. Tik trečdalis respondentų (31 proc.) tikisi, kad po įstatymo pataisų sporto lėšų skirstymas taptų viešesnis ir skaidresnis.
