„Didžiausia problema ta, kad departamento vadovybė niekam,
išskyrus Vidaus Reikalų Ministeriją, gali nenurodyti nei sumų, nei
jų gavėjų. Tai ypatingai ydinga praktika, nekalbant jau apie
tvarką ar sistemą, pagal kurią skirstomi valstybės biudžeto
pinigai“, – sako LSFS vadovas Rimantas Kveselaitis.
Anot jo, sprendimas atskleisti paramos gavėjus yra sveikintinas,
tačiau ataskaitos turinys kelia rimtą susirūpinimą dėl
kompleksiško KKSD požiūrio į valstybinių pinigų skirstymą
sporto bendruomenei.
„Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad reikšmingos sumos
pasiekė tik tam tikras organizacijas, o motyvai, pagal kuriuos
paskirstyti valstybės biudžeto pinigai taip ir lieka neaiškūs. Tad
natūralu, kad susiduriame su ta situacija kai būtini keli
tūkstančiai eurų, profesionalų nepasiekia, bet vietoj to yra
finansuojamos tam tikrų organizacijų programos, kurios tikrai nėra
prioritetinės Lietuvos sporto gyvenime“, – sako R.Kveselaitis.
Sporto lėšas Lietuvoje skirsto KKSD bei Sporto rėmimo fondas,
kuris remia federacijas bei pareiškėjus, atrenkamus konkurso būdu.
Tuo tarpu KKSD disponuoja kitomis valstybės biudžeto lėšomis,
kurias jo vadovybė paskirsto savo nuožiūra. Šiuo metu KKSD vadovai
bando keisti įstatymą, apribojant sporto bendruomenes teises,
skirstant lėšas, o jas sutelkiant KKSD vadovybės rankose. Tokiam
įstatymo projektui kritiką yra išsakiusi ir Specialiųjų tyrimų
tarnyba. Jos antikorupcinio vertinimo išvadose teigiama, kad
siūlomos pataisos tinkamai neišspręs ydingo Kūno kultūros ir
sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo reguliavimo. Tarnyba nurodo
nepritarianti deleguoti į Komisiją net 5 KKSD atstovus ir
susidariusią situaciją siūlo spręsti kompleksiškai.
Tokiai siūlomai KKSD tvarkai nepritaria ir sporto bendruomenė.
Remiantis viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos
Tyrimai“ atliktu tyrimu, sporto rėmimo fondo poziciją palaiko du
trečdaliai (64 proc.) tyrime dalyvavusių respondentų, jai
nepritaria 30 proc., o 6 proc. respondentų nurodė neturintys tvirtos
nuomonės.
Pačiam Fondo įstatymo pakeitimui, inicijuojamam KKSD
vadovybės, prieštarauja net 52 proc. respondentų. 35 proc. visų
apklaustųjų įstatymo pataisoms pritaria, 13 proc. nuomonės
neturėjo, o beveik pusė (45 proc.) respondentų mano, jog pakeitus
įstatymą sporto lėšos atsidurtų vienose rankose ir sumažėtų
finansavimo skaidrumas. Tik trečdalis respondentų (31 proc.) tikisi,
kad po įstatymo pataisų sporto lėšų skirstymas taptų viešesnis
ir skaidresnis.