Lietuvos sportininkai jau rengiasi pagrindiniam 2016-ųjų įvykiui – Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.
Kitais metais netrūks svarbių įvykių ir mūsų šalies sporto politikoje, nes vyks naujų vadovų rinkimai.
Naujųjų pradžioje žvelgdamas į mūsų atletų laukiančius startus „Lietuvos rytas“ pristato dešimt karščiausių 2016 metų šalies sporto pasaulio intrigų.
Čia galite rasti tris pirmąsias intrigas:
Čia rasite kitas tris intrigas:
Ar Arvydas Sabonis liks vadovauti Lietuvos krepšiniui?
LR prognozė: taip (95 proc.)
Atrodo, kad tereikia atsakyti į klausimą, ar pats A.Sabonis sutiks kandidatuoti. „Taip“ iš dabartinio Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovo lūpų iškart reikš kone nulinius šansus bet kuriam kitam konkurentui.
Laukdami teigiamo Sabo žodžio LKF klerkai apsidraudė, kad nekiltų jokių nesklandumų.
Užuot rinkus vadovą tik po olimpiados, kaip buvo priimta anksčiau, balsavimas perstumtas į gegužės 31-ąją – nelaukiant rinktinės žaidimo rezultatų Rio de Žaneire. O LKF Vykdomajame komitete suformuota A.Saboniui besąlygiškai ištikima dauguma.
Nors federacijos prezidento kostiumas varžo laisvai gyventi įpratusio Sabo kasdienybę, prestižinis postas kiekvieną vasarą suteikia neįkainojamą atgaivą jo sielai – galimybę pabūti Lietuvos rinktinės dalimi.
Ar naujuoju LFF prezidentu taps Edvinas Eimontas?
LR prognozė: taip (90 proc.)
Po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kratų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir jos partnerės „Hummel“ kabinetuose Julius Kvedaras paskelbė, jog pasitrauks iš LFF vadovo pareigų, kuriose buvo net 16 metų (iš jų 12 – generalinis sekretorius, pastaruosius beveik ketverius – prezidentas).
Nauji rinkimai bus surengti labai greitai – jau sausio 20 dieną, tad laiko pasirengti kandidatai daug neturi. Paskutinė diena pretendentų paraiškoms – gruodžio 31-oji.
Skaidrumo mūsų šalies futbolo valdžioje niekada nebuvo per daug, nepadaugėjo jo ir prieš rinkimus – trečiadienį LFF atsisakė įvardyti jau įteikusių paraiškas pretendentų pavardes. Ar sieks LFF prezidento posto, nepanoro atsakyti ir dabartinis generalinis sekretorius E.Eimontas.
Vis dėlto futbolo užkulisiuose klausimų nekyla daug.
Apie futbolo sąjūdį viešai ir aštriai prabilę J.Kvedaro oponentai neturi palaikymo futbolo visuomenėje, kad ir ką sviestų į rinkimų mūšį: legendinį futbolininką, o dabar trenerį Valdą Ivanauską, buvusį futbolininką, o dabar verslininką Arūną Šuiką ar verslininką Raimondą Karpavičių.
Apie savo siekius oficialiai pranešęs Artūro Zuoko bendražygis politikas Benas Renatas Baltusis yra deleguotas Vilniaus regiono futbolo sąjungos, o ši organizacija su Pauliumi Malžinsku priešakyje yra lojali LFF.
LFF prezidento rinkimuose balsuos apskričių federacijos ir šakinės asociacijos, kurios gali deleguoti ne daugiau kaip po 5 atstovus.
Iš viso apie aštuonias dešimtis asmenų rinks naują prezidentą ir daugumos rankos turėtų kilti už 39 metų ekonomistą E.Eimontą.
Ūkio banko investicinės grupės ir LFF projektų vadybininku dirbęs kėdainiškis nuo 2012 m. yra J.Kvedaro dešinioji ranka. Kalbama, kad E.Eimontui tapus LFF prezidentu generaliniu direktoriumi taptų kitas lojalus dabartinės federacijos darbuotojas Nerijus Dunauskas, šiemet nutraukęs futbolo arbitro karjerą.
Nors E.Eimontas ir N.Dunauskas, palyginti su dabartiniu LFF bosu, kalba daug sklandžiau, yra šiuolaikiškesni vadybininkai ir neturi sąsajų su nusikalstamo pasaulio atstovais, bendra šalies futbolo politika ir sistema vargu ar pasikeis.
Todėl J.Kvedaras Naujuosius metus galėtų pasitikti vienos Andriaus Mamontovo dainų žodžiais: „Ir jei mane kažkas ir pakeis, tai vis tiek būsiu aš.“
Ar Daina Gudzinevičiūtė ir toliau stovės prie LTOK vairo?
LR prognozė: taip (85 proc.)
Po Londono olimpinių žaidynių 2012 metais buvo skaičiuojami ne tik iškovoti medaliai, bet ir balsai intriguojančioje kovoje tarp dviejų olimpinių čempionų.
LTOK generalinės asamblėjos narių balsavime tąkart spalio mėnesį šaulė 57:43 pranoko du kartus olimpinį čempioną disko metiką Virgilijų Alekną ir ketveriems metams perėmė LTOK vairą iš 24 metus šalies olimpiniam judėjimui vadovavusio Artūro Poviliūno.
V.Aleknos šalininkams teko pripažinti pralaimėjimą ir atsitraukti, o D.Gudzinevičiūtei prireikė poros metų įsivažiuoti, tačiau pamažu LTOK veikla tapo gyvybingesnė ir šiuolaikiškesnė. Per trejus D.Gudzinevičiūtės vadovavimo metus naujos patirties įgijo ir buvusi šaulė, ir atnaujintas darbuotojų kolektyvas, o LTOK maitinanti loterijų firma „Olifėja“ kasmet didina savo paramą olimpiečiams.
V.Alekną palaikančių sporto šakų atstovai irgi džiaugėsi padidėjusia parama savo veiklai, bet D.Gudzinevičiūtės šalininkais netapo. Tai akivaizdžiai išryškėjo kilus triukšmui dėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, kai buvo demonstratyviai išreikšta parama buvusiam Rankinio federacijos prezidentui, o dabar KKSD vadovui Edžiui Urbanavičiui.
Tikėtina, kad per rinkimų sesiją vėl bus iškelta V.Aleknos kandidatūra, tačiau Vidaus reikalų ministerijos valdininku tapęs 44 metų buvęs disko metikas pastaruoju metu nėra aktyvus sporto politikos dalyvis ir vargu ar kas nors pasikeis 2016-aisiais.
Akivaizdu, kad D.Gudzinevičiūtės pozicijas galėtų susilpninti nebent tragiškas olimpinės delegacijos pasirodymas Rio de Žaneiro žaidynėse.
Ar Benediktas Vanagas bus greičiausias iš trijų lietuvių Dakare?
LR prognozė: ne (51 proc.)
Sausio 2–16 dienomis Argentinoje ir Bolivijoje vyksiančiose Dakaro lenktynėse dalyvaus trys Lietuvos lenktynininkai: 38 metų B.Vanagas (šturmanas – Sebastianas Rozwadowskis, automobilis – „Toyota Hilux Overdrive“), 41 metų Antanas Juknevičius (Mindaugas Slapšys, „Toyota Hilux Overdrive“) ir 28 metų Vaidotas Žala (Saulius Jurgelėnas, „Seat Leon“).
Lietuvos lažybų kontorose aukščiausiai iš lietuvių vertinamos B.Vanago galimybės.
Ketvirtą kartą Dakare startuosiantis lenktynininkas 2015-aisiais Dakare užėmė aukščiausią – 24-ąją – vietą per visą mūsų šalies lenktynininkų pasirodymų populiariose smėlynų kovose istoriją. Benedikto komandos biudžetas yra didžiausias, o techninės priežiūros pajėgos – gausiausios. Servisas šiose pragaro lenktynėse labai svarbus, bet dar svarbesnė yra patirtis ir automobilis.
Kitaip nei 2015 metų sausį, kai A.Juknevičius važiavo „Toyota FJ Cruiser“ ir finišavo 60-as, šįkart ir jis, ir B.Vanagas vairuos „Toyota Hilux“.
B.Vanago 2014 m. laidos visureigis yra pora metų naujesnis ir šiek tiek galingesnis (390 AG, A.Juknevičiaus visureigis – 330 AG), bet tai nėra esminis skirtumas.
A.Juknevičius yra važiavęs Dakare pats 4 kartus ir net 5 sykius dalyvavo šiose varžybose padėdamas tarptautinėms komandoms. Jei technika atlaikys, dėl meistriškumo ir patirties A.Juknevičius gali būti greitesnis už B.Vanagą.
