Miuncheno olimpinis ir keturiskart pasaulio čempionas Vladas Česiūnas irgi pirmenybę teikia H. Žustautui. Legendinis irkluotojas prisiminė, kad jis gal pusmetį treniravo ir jo trenerį K. Rėksnį, kuris atėjo iš akademinio irklavimo.
„Henrikas greitas, motyvuotas, trykšta savo energija. Iš išorės jis kažkuo panašus į savo trenerį, abu vienas kitą puikiai papildo. Svarbiausia, kad geriausių mūsų kanojininkų neužpultų kokios nors negandos, kurios ypač tyko tada, kai yra nepalankios oro sąlygos, o tenka dirbti labai daug. Labai neigiamos įtakos turi ir oro temperatūros svyravimai. Abiem sportininkams šiemet reikės ypatingai save saugoti“, – sako V. Česiūnas.
Pasak olimpinio čempiono, jis sovietmečiu treniravosi po 6-7 val. per dieną. „Norint siekti svarių rezultatų, reikia save ir paprievartauti, nes kito kelio į aukštumas nėra“, – įsitikinęs 2015 m. Vilniaus metų sporto legenda paskelbtas V.Česiūnas.
Reikėjo laukti kone 40 metų, kol pagaliau Lietuvoje atsirado du pajėgūs kanojininkai, kurie pasirengę pratęsti V. Česiūno laimėjimus. „Neblogų kanojininkų buvo ir anksčiau, tačiau jie buvo vidutiniokai“, – sako Miuncheno olimpinis čempionas.
Jis apgailestauja, kad per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes mūsų šaliai 200 m distancijoje atstovaus tik vienas kanojininkas, nors ir J. Šuklinas, ir H. Žustautas yra pajėgūs pelnyti medalius.
„Labai gaila, kad tokia situacija. Kai kurių sporto šakų varžybose, tarkime lengvojoje atletikoje, atskirose rungtyse šaliai gali atstovauti po tris sportininkus. Gi baidarių ir kanojų irklavime kažkodėl – tik po vieną. Tai – kažkoks absurdas“, – teigia V. Česiūnas.
Legendinis irkluotojas galvoja, kad geriausiai būtų, jog po olimpinių žaidynių abu mūsų sportininkai sėstų į dvivietę kanoją ir joje išbandytų jėgas.
„Tai padaryti iki Rio de Žaneiro jau nėra laiko, bet bus kita olimpiada. Aš didįjį sportą baigiau, kai man buvo 35-eri. Mūsų vyrams būtinai reikėtų pabandyti“, – įsitikinęs olimpinis čempionas. K. Rėksnys teigia, kad tokios mintys ir jam bręsta: „Abu irkluotojai kartu vieną valtį nėra irklavę. Į dvivietę kanoją juos norėjome susodinti prieš olimpinių žaidynių atrankos varžybas, tačiau vis dėlto pabijojome rizikuoti. Po Rio de Žaneiro reikės žiūrėti.“
