Edvardas ir Edis Matusevičiai Amerikoje ir Lietuvoje žaidė beisbolą, tapo mūsų šalies čempionais, o dabar beisbolą iškeitė į ieties metimą Broliams sekasi mėtyti ietį: 2014–aisiais Lietuvos čempionu tapo Edvardas, o 2015-aisiais – Edis.
Per šiemetinį Vilniaus lengvosios atletikos žiemos čempionatą broliai Matusevičiai buvo numatę rungtyniauti 60 m bėgimo distancijoje. Tačiau jėgas bandė tik Edvardas, kuris per parengiamąjį bėgimą į kovą stojo su daugkartiniu Lietuvos sprinto čempionu ir rekordininku Ryčiu Sakalausku. Kaunietis šiame bėgime buvo greičiausias (6,99 sek.), o Edvardas finišavo antras (7,29 sek.), tačiau į finalą nepateko.
Edis Matusevičius, atsigaunantis po traumos, čempionate nutarė nedalyvauti. Jis kartu su tėčiu Edmuntu Matusevičiumi ir mama Dalia Matusevičiene buvo tarp žiūrovų.
- Beisbolas, ieties metimas ir sprintas. Esi universalus?, – sportas.info paklausė Edvardo Matusevičiaus.
– Sprintas – tai priedas prie visa to. Ieties metimas reikalauja didelio greičio, tai tas savybes ir lavinu. 60 m distancijoje mane egzaminavo ne bet kas, o greičiausias Lietuvos žmogus. Su Ryčiu Sakalausku bėgau pirmą kartą, buvo įdomu. Pasiektu rezultatu esu patenkintas, nuo šiol 7,29 sek. rezultatas bus mano asmeninis rekordas. Visą gyvenimą nebuvau lėtas, kažkiek natūralaus greičio gavau iš mamos, puikios praeityje Lietuvos 400 m distancijos bėgikės. Trumpos distancijos man visą laiką patiko. 60 m distancijoje šią žiemą dar norisi vieną kartą išbandyti jėgas.
O beisbolą žaidžiau visą gyvenimą. Pradėjau nuo aštuonerių ir šioje sporto šakoje praleidau 16 metų. Penkerius metus (2009-2014 m.) žaidžiau Amerikoje, kai studijavau verslo vadybą.
Tačiau beisbolo aikštėje nepasiekiau to, ko norėjau. Netapau profesionalu, nežaidžiau jų aukščiausioje lygoje. Kelias iki to man buvo tolimas, svajonė liko neįgyvendinta.
Praėjusiais metais beisbolą dar profesionaliai žaidžiau Čekijoje. Į Lietuvą sugrįžau 2014-ųjų birželį, kai tėtis paprašė, jog pradėčiau mėtyti ietį ir padėčiau broliui, jam sudaryčiau rimtą konkurenciją. Man pačiam labai smagu prisiminti jaunystės metus, kada ieties metimas prie beisbolo buvo savotiškas priedas.
Negaliu pasakyti, kaip man seksis ieties metimo sektoriuje, nes ietį mėtysiu tik pavasarį, kai išeisime į lauką. Ieties metimas – labai sunki, techniška lengvosios atletikos rungtis.
Pirmasis startas šį sezoną – balandžio 29-30 d., kai vyks Lietuvos žiemos ilgųjų metimų čempionatas. Retkarčiais mėgėjiškai dar pažaisiu ir beisbolą.
- Nebuvo gaila skirtis su beisbolu?
– Kažkiek gaila, tačiau labai smagiai jaučiuosi, mėtydamas ietį. 2014-aisiais, nedalyvaujant Edžiui, be jokių specialių treniruočių pavyko tapti Lietuvos ieties metimo čempionu. Pakako to, ką jaunystėje buvau sukaupęs. Dabar manęs laukia jau nauji išbandymai, su ietimi noriu rimtai draugauti.
2014-aisiais tapau ir Lietuvos beisbolo čempionu, atstovavau „Juodojo vikingo“ komandai. Gaila, bet ši komanda tais pačiais metais iširo.
- Ar Lietuvoje yra gerų beisbolo komandų?
– Lietuvos beisbolo lygis yra žemas ir, kas svarbiausia, jis vis krenta. Nėra galimybių, kur jį žaisti, nėra aikščių. Vaikų meistriškumas dar neblogas, tačiau kuo toliau tuo labiau jie jau nebenori žaisti, nes nėra sąlygų. - Gal vasarą galima tikėtis atkaklios brolių Matusevičių dvikovos ieties metimo sektoriuje?
– Pirmiausiai Edį man reikia meistriškumu pasivyti, o po to bus galima galvoti ir apie jo aplenkimą. Brolį stengsiuosi „stumti“.
Abu kartu manieže treniruojamės po šešis kartus per savaitę. Lietuvoje nėra rimtos ieties metikų konkurencijos, broliui stengsiuosi būti rimtas konkurentas. Kažkiek intrigos bus: vasarą per Lietuvos čempionatą susitiks du šalies čempionai broliai Matusevičiai, kurie kartu nedalyvavo vienose varžybose.
- Dirbi logistikos bendrovėje, kaip viską derini?
– Esu logistikos koordinatorius. Mūsų darbas – pasirūpinti, kad visos siuntos būtų laiku nusiųstos į visą pasaulį, o skyrius, kuriame aš dirbu, koordinuoja darbą su Rytų Europa ir Afrika. Darbas sportui netrukdo“.
Kaip į brolio iššūkį reaguoja 2015 m. Europos (iki 20 m.) čempionato bronzos medalininkas Edis Matusevičius? „Varžovų visada yra, aš pats netgi sau esu varžovas. Kuo jų bus daugiau, tuo geriau. Edvardas gal dar ne šiemet, bet ateityje man turėtų tapti tikrai rimtu varžovu. Matau didelį jo progresą ir tai tikrai dar ne pabaiga. Dabar atsargiai treniruojuosi, saugausi, kad gerai atsigaučiau po traumos ir ji vėl nepasikartotų,“ – teigia jaunėlis.
Paklaustas, ar jau pamiršo beisbolą, Edis sakė: „Beisbolą žaidžiau nuo antros iki vienuoliktos klasės. 2014-aisiais, kaip ir Edvardas, tapau Lietuvos beisbolo čempionu. Mes abu gimėme gana stiprių rankų. Kai tik pradėjau vaikščioti į mokyklą, pradėjau dalyvauti kamuoliuko mėtymo varžybose, o netrukus – ir ieties metimo bei beisbolo.“ Sportininkų tėvas ir treneris Edmuntas Matusevičius teigia: „Šiemet brolių dvikova dar neįvyks, yra per anksti. Edvardas praktiškai praleido šešerius metus ir nemėtė ieties. Šiemet jam planuoja sporto meistro normos rezultatą (73 m), o sėkmės atveju – ir keliais metrais toliau. Dar šlubuoja jo metimo technika, ją reikia daug šlifuoti. Daug geresnė Edžio metimo technika. Praėjusiais metais lapkričio mėnesį kartu su Edžiu Suomijoje dalyvavome pasaulio geriausių ieties metimo trenerių simpoziume, kur taip buvo ir Suomijos bei Vokietijos ieties metikų. Edis – jaunas sportininkas, aš – jaunas treneris, mums reikia augti kartu, o ne po vieną atskirai.
Vos ne iki gruodžio pabaigos, kol dar neiškrito sniegas, Edis su Edvardu treniravosi Vingio stadione ir mėtė ietį. Didėja jų greitis, sūnūs yra motyvuoti. Nematau jokio stebuklo, jei Edis šiemet ietį numestų 83 metrus ar netgi daugiau. Jo asmeninis rekordas – 78 m 82 cm, tai trečias rezultatas Lietuvos ieties metimo istorijoje. Trūksta vos 18 cm iki Europos suaugusiųjų čempionato normatyvo.
Tačiau mūsų pagrindinis tikslas – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, ietį reikės numesti 83 m. Normatyvas gan didelis, bet, kaip rodo, pavyzdžiai, olimpines žaidynes laimi ir 19-mečiai sportininkai.
Reikėtų „klibinti“ ir kauniečiui Tomui Intui priklausantį Lietuvos rekordą (82 m 94 cm). Edžiui šiemet bus 20 metų, o Edvardui – 25-eri. Norėčiau, kad ateityje jie taptų mano pasekėjais ir dirbtų treneriais“.
