Iš Elektrėnų į Maskvą jis išvyko būdamas vos 13 metų. Iki dabar prisimena, kad buvo sutiktas ne itin draugiškai.
„Pirmoje treniruotėje visi nustebo – lietuvis? Ledo ritulyje? Daug kas davė suprasti, kad esu svetimas. Ir ėmė vaidinti Hansu – dėl akcento, trumpų kelnių ir sandalų. Aš nepykau – jei Hansas, tai Hansas“, – pasakojo D.Kasparaitis.
Abejoja, ar atstovaus Lietuvai
Pastaruoju metu Majamyje su šeima gyvenantis 43 metų D.Kasparaitis prasitarė, kad prieš keletą metų kilo mintis atstovauti Lietuvai, bet jis smarkiai abejoja, ar pavyks tai padaryti.
„Reikia penkerius metus iš eilės žaisti nacionaliniame čempionate. Nors po mačą per sezoną. Jau trejus metus buvau atvykęs ir žaidžiu po rungtynes „Hockey Punks“ klube. Net įmušiau du įvarčius – galite įsivaizduoti, koks ten lygis! – juokėsi buvęs NHL žaidėjas. – Bet tai man pavyksta sunkiai ir nesu įsitikinęs, kad pasieksiu galutinį tikslą.
O taip manęs Lietuvoje ir lietuviu nelaiko – atseit atstovavai Rusijai.
O ką man reikėjo daryti? Koks ledo ritulys buvo Lietuvoje 90-ųjų pradžioje, kokia rinktinė?“
D.Kasparaitis teigė, kad 1992 metais prieš Albervilio olimpiadą jam buvo pasakyta: „arba atstovausi Rusijai, arba važiuosi namo.“
„Pasakė prieš rungtynes, kai visos mintys jau buvo ant ledo. Sutikau negalvodamas“, – teigė D.Kasparaitis.
Augina penkis vaikus
JAV viešėjusiam Rusijos žurnalistui Igoriui Rabineriui lietuvis pasakojo, ką veikia Majamyje.
'Dabar turiu penkis vaikus: vyriausioji dukra iš pirmosios santuokos ir keturi – iš trečiosios. Net negalvojau apie tokį posūkį.
Kai su dabartine žmona bendravome antrus metus, ji pasirašė sutartį su Italijos klubu. Tada vis skraidžiau iš Sankt Peterburgo į Italiją. Sezono pabaigoje ji ėmė lauktis dvynukų. Gimdė Švedijoje.
Po poros metų, kai Sankt Peterburge jau dirbau treneriu, gimė sūnus, o neseniai Floridoje – penktas vaikas.
Kai kur nors skrendu, pasų kontrolė eina iš proto, kai pamato, kur esu gimęs, aš, žmona ir vaikai“, – juokėsi D.Kasparaitis.
Jis patikino, kad dabar rūpinasi vaikų auklėjimu ir dirba ofise, nes užsiima nekilnojamojo turto projektais.
„Būnant daugiavaikiu tėvu reikia atiduoti visas jėgas, kaip ir ant ledo. Jei tapčiau treneriu ar vadybininku, reikėtų kraustytis iš Floridos, keliauti po pasaulį. Tampyti šeimą būtų neteisinga“, – pareiškė buvęs ledo ritulininkas.
Apie savo dabartinį darbą jis sakė taip: „Kasdien nuo dešimtos iki penkių – ofise. Neįprasta, kaip ir dešimtys elektroninių laiškų, kuriuos reikia siuntinėti. Labiau mėgsti vykti į susitikimus, kad neužsisėdėčiau. Ir būtinai dukart per savaitę žaidžiu ledo ritulį. Reikia nuleisti garą.“
Alkoholio seniai nevartoja
Būtų keista, jei pokalbyje nebūtų prisiminti lėbavimai su Rusijos ledo ritulininkais jaunystėje.
„Pergalę Albervilyje (tada olimpiadoje D.Kasparaitis atstovavo ne Rusijos rinktinei, o Nepriklausomų Valstybių Sandraugai, kuri žaidė su olimpine vėliava) atšventėme galingai.
Prisimenu, kai važiavome į oro uostą, paprašiau, kad sustabdytų autobusą, nes buvo bloga. Įsivaizduojate, pacanas, kuris tik pateko į rinktinę, turi įžūlumo su tokiu prašymu kreiptis! Treneris Tichonovas tada į mane pažiūrėjo, viską suprato ir pasakė: kur tu lendi, žvirbleli?“
Linksmybių tais laikais netrūko. Atsimenu, kartą taip pasižymėjome, kad ryte su vienu žinomu ledo ritulininku atsibudome Rygoje. Jis išvis neatsiminė, kaip mes į traukinį įsėdome.
Tačiau nuo 21 metų alkoholio išvis nevartoju. Toks mano pasirinkimas, nors kai kuriems vaikinams užteko sveikatos ir gerti, ir žaisti“, – teigė D.Kasparaitis.
Jis prisiminė, kaip 1998 metais Nagane vienas rusas buvo toks pavargęs nuo girtavimo, kad neturėjo jėgų nusinešti daiktus į autobusą.
„Jis nusprendė, kad geriau mesti didžiulį krepšį per balkoną iš aštunto aukšto. Nuo smūgio į žemę viskas išsilakstė per 30 metrų. Visa komanda rinko daiktus“, – juokėsi ledo ritulininkas.
„Sport Ekspress“ žurnalistas patvirtino, kad jam viešint Amerikoje dvi savaites, nematė D.Kaspraičio vartojančio net nestiprius alkoholinius gėrimus.
