Juokinga? Graudu? Neįtikėtina? Ne, tiesiog tokia yra sporto karaliene vadinamos sporto šakos būklė Lietuvoje, kur žiemos sezono taurės varžybose Vilniuje sausio mėnesį ir nacionaliniame čempionate Kaune praėjusį savaitgalį pasiekti kai kurie rezultatai kėlė pačių sportininkų juoką.
Greičiausia šalies maratonininkė Diana Lobačevskė, peržiūrėjusi Kaune vykusių varžybų rezultatus, nenutylėjo ir socialiniame tinkle viešame įraše kandžiai įgėlė dalyviams.
„Visada malonu stebėt iš šono, kai nedalyvauji Lietuvos čempionatuose, dalyvius, pasiektus jų rezultatus, tuos „geriausius laikus“ ir supranti... Kad tu tą rungtį 3000 m bėgdama 3 ar 4 kartą per treniruotę, bėgi greičiau nei Lietuvos čempionate. Tikrai motyvuoja“, – parašė bėgikė, neseniai Osakos maratone užėmusi 4-ąją vietą.
Japonijoje 42 km 195 m ji įveikė per 2 val. 30 min. 9 sek.
Jos nuomonė neliko nepastebėta.
„Diana teisi. Aš jaunimo varžybose 3 km bėgau per 9 min. 30 sek.“, – parašė buvusi garsi bėgikė, o dabar trenerė Inga Juodeškienė.
„Pirmas toks čempionatas su tokiais laikais. Gaila, kad profesionalai nedalyvauja ir nekelia lygio“, – pripažino Milda Vilčinskaitė, kuri tapo moterų čempione, finišavusi po 9 min. 40,26 sek.
Šuolininkė į aukštį A.Palšytė, kuri socialiniuose tinkluose tarp sporto žmonių yra tokia pat ryški žvaigždė kaip visos Lietuvos mastu Monika Šalčiūtė, šioje diskusijoje nedalyvavo.
Bet jei būtų dalyvavusi, galėjo drąsiai priekaištauti D.Lobačevskei, nes peršoko 194 cm ir šturmavo Lietuvos rekordą – 199 cm. Nepavyko, bet nieko baisaus, niekas neabejoja jos meistriškumu.
Po šuolių Kaune ji pareiškė, kad kartu su trenere iškeliauja į JAV rengtis pasaulio čempionatui.
Reikia jai palinkėti sėkmės ir dar kartą sėkmės, nes suaugusiųjų čempionatuose Airinė yra vienintelė reali Lietuvos viltis laimėti medalį, kaip anksčiau buvo Virgilijus Alekna.
Karjerą užbaigęs tituluočiausias Lietuvos lengvaatletis šiemet irgi šturmuos aukštumą – tik jau politinę. Nors vidaus reikalų sistemoje dirbantis 44 metų V.Alekna dėl savo pareigų dabar negali viešai reikšti nuomonės politinėmis temomis, jo bičiuliai neslepia, kad disko metikas rudenį dalyvaus Seimo rinkimuose su Lietuvos socialdemokratų partija.
Netikėta? Ne, nes labiau keista būtų, jei tituluotas atletas rinktųsi kitą partiją. Vis dėlto jis daugelį metų buvo ankstesnio socialdemokratų lyderio – prezidento ir premjero Algirdo Brazausko – sargybinis ir gerai pažįsta socialdemokratų virtuvę.
Prieš savaitę, per Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą, Vilniuje V.Alekna turbūt neatsitiktinai sėdėjo pirmojoje eilėje kartu su dabartiniu Socialdemokratų partijos lyderiu premjeru Algirdu Butkevičiumi.
O įvertinus tai, kad premjero visuomeniniu patarėju sporto klausimais dirba ilgametis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis, spėlionių ratas užsidaro.
V.Aleknai irgi būtų galima palinkėti sėkmės, tačiau vien jos neužteks, kad rinkėjai iškart patikėtų buvusiu garsiu sportininku ir nutiestų jam kelią į Seimą.
Vien sėkmės tikrai neužteks ir būriui Lietuvos lengvaatlečių, kuriems svarbiausias pastarųjų dvejų metų tikslas buvo įvykdyti olimpinį normatyvą.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas tikisi, kad rugpjūtį Rio de Žaneire mūsų šalies delegacija bus rekordinio dydžio – net 70 sportininkų, o LLAF neabejoja, kad daugiausia tarp jų bus lengvaatlečių – per 20.
Pasak LLAF, jos surengtoje apklausoje 67 proc. lengvosios atletikos specialistų pareiškė, jog tiki, kad šiemet A.Palšytė peršoks 200 cm.
Jei 24 metų sportininkei pavyks tai padaryti rugpjūtį, kuris Brazilijoje yra žiemos mėnuo, toks rezultatas tikrai sušildys visą gausią lengvaatlečių šeimą.
Tačiau dėl kitų atletų specialistai netrykšta tokiu optimizmu.
Du trečdaliai lengvaatlečių netiki net ir tuo, kad 2004 metų Atėnų olimpiados vicečempionei Austrai Skujytei pavyks įvykdyti normatyvą ir patekti į 5-ąją olimpiadą jos karjeroje.
