Šiuo metu automobilių techninės priežiūros centrui vadovaujantis A.Voverys praeityje buvo gerai žinomas motokroso pasaulyje, tačiau po kelių sunkių traumų šio pomėgio teko atsisakyti.
Kaunietis kilęs iš žinomų buriuotojų šeimos, todėl ir pats daug laiko praleisdavo ant vandens, o maždaug prieš 15 metų vienas pirmųjų šalyje išbandė ledroges.
A.Voverio pavyzdžiu netrukus pasekė jo sūnus Paulius Voverys, šiuo metu studijuojantis automobilių elektroniką Kauno technikos kolegijoje. Vaikinas kelia rimtą grėsmę varžovams tiek stovėdamas ant burlentės, tiek ant ledrogių.
Pamokoms labiau tinka ledas
„Ledrogių sportas – tai žieminė burlenčių atmaina“, – aiškino A.Voverys. Išbandyti savo galimybes ant ledo jis sumanė vienoje parduotuvėje išvydęs iš užsienio atgabentas roges. Tuo metu jo sūnus Paulius net neburiavo.
Pasak A.Voverio, burlenčių ir ledrogių sportas turi labai daug panašumų, tačiau norintiems drąsiau stotis ant burlentės kaunietis patarė iš pradžių išbandyti ledroges, mat žmogus junta tvirtą pagrindą po kojomis, nereikia didelių pastangų išlaikyti pusiausvyrą ir traukti iš vandens nuolat jame atsiduriančios burlentės.
„Čiuožiant ant ledo lengviau pajusti vėjo kryptį ir suvokti, kaip reikia pakreipti burę“, – svarstė A.Voverys.
Burlente plaukioti pradėjęs P.Voverys pripažino, kad iš pradžių nesisekė daugelis dalykų, todėl būta ir pykčio, ir ašarų, tačiau kantrus vaikinas sunkaus užsiėmimo neatsisakė ir greitai pajuto šios sporto šakos teikiamus malonumus. Nors besimokydamas mokykloje kaunietis išbandė įvairius sporto būrelius, labiausiai patiko buriavimas.
„Maloniausias pojūtis – tai greitis ir suvokimas, kad leki padedamas tik vėjo, nereikia jokio variklio“, – įspūdžiais dalijosi studentas.
Naujovės padidino galimybes
A.Voverio skaičiavimais, pradedančiajam sportininkui būtiniausiam inventoriui įsigyti užtektų apie 300 eurų – tiek kainuotų rogės, burės, šalmas, rankų bei kojų apsaugos.
Visai kitokios įrangos reikia norint dalyvauti svarbiausiose tarptautinėse varžybose – tuomet įrangos kaina gali siekti 5000 eurų.
A.Voverys sugalvojo, kaip patobulinti roges, kad jos būtų lengvos, manevringos ir lengvai valdomos, tačiau drauge saugios. Varžovai net mėgina jas kopijuoti, tačiau jiems nelabai sekasi tai padaryti. Visi šiemet pasaulio čempionate dalyvavę Lietuvos atstovai naudojosi kauniečio sukonstruotomis rogėmis.
„Nuo tų laikų, kai tik pradėjau treniruotis, šis sportas smarkiai pasikeitė. Pirmiausia – dėl tėčio sukonstruotų ledrogių“, – pridūrė P.Voverys.
Prieš porą metų ant Kauno marių ledo jis sugebėjo pasiekti 92,8 kilometro per valandą greitį – tai vienas geriausių rezultatų šalyje. Vis dėlto norint pasiekti tokį greitį reikia labai stipraus vėjo ir švaraus ledo.
Visada suranda tinkamo ledo
Nors jau kelerius pastaruosius metu šaltasis metų laikas Lietuvoje nėra palankus žiemos sporto mėgėjams, kauniečių ledrogės nerūdyja.
„Dar nebuvo metų, kad Kaune visai nerastume ledo ir negalėtume treniruotis“, – tikino A.Voverys.
Pirmiausia ledrogių sporto mėgėjus galima išvysti ant Lampėdžio ežero ledo – šiemet tėvas su sūnumi jį pirmąkart išbandė sausio 2-ąją. Šis vandens telkinys nėra labai tinkamas čiuožinėti, mat nėra didelis, o vėją užstoja miškai. Visai kitos sąlygos Kauno mariose, kur dažniausiai renkasi ledrogių mėgėjai.
„Šiemet kelis kartus treniravomės net sutemus, o kad matytume trasą, sustatėme oranžinius kelininkų žymeklius su žibintais viršuje“, – juokėsi A.Voverys.
Pasak jo, treniruotėse labai svarbu turėti pajėgių sportininkų, nes tuomet galima tiksliau įvertinti savo galimybes. Šiemet ant Kauno marių ledo susirinkdavo 20 ir daugiau žmonių, ledrogių mėgėjų skaičius nuolat didėja.
Estijoje ledrogių varžybos vyksta jau daugiau kaip keturis dešimtmečius. Lietuvoje susidomėjimas jomis padidėjo po 2009-aisiais Kaune vykusio Europos čempionato I etapo. Nauju postūmiu tapo P.Voverio laimėjimai – vaikinas 2012–2013 metais tapo Europos ir pasaulio jaunimo čempionu.
Praleido svarbias varžybas
Šiemet Estijoje vykusiame pasaulio žiemos buriavimo čempionate dalyvavo per 100 sportininkų – susirinko visi patys pajėgiausieji. Iš pradžių varžybas planuota surengti ant jūros įlankos ledo, tačiau pasikeitus oro sąlygoms jos buvo perkeltos ant ežero vidurio Estijoje.
Kauniečiams teko praleisti jau du pasaulio čempionatus iš eilės, mat vienas vyko Rusijoje, kitas – JAV. Kelionės būtų pernelyg brangios. Tėvui su sūnumi tenka verstis tik savo lėšomis, o išlaidos nėra menkos. Šiemet jiems pagelbėjo sporto klubas „Nojaus burės“, suteikęs galimybę nemokamai treniruotis.
2017-aisiais pasaulio čempionatas vyks atokiame Rusijos Samaros mieste, todėl Lietuvos atstovai abejoja, ar jiems pavyks jame dalyvauti.
A.Voverys brandina mintį kitąmet Kaune surengti Europos čempionatą, mat šiemet buvo gera proga įvertinti Estijoje vykusių varžybų organizatorių padarytas klaidas, pasinaudoti jų patirtimi.
Įveikė pusšimtį ledrogių mėgėjų
Estijoje vykusiame pasaulio čempionate ledrogių slalomo ir slidrogių kurso rungtyse varžėsi daugiau kaip pusšimtis dalyvių.
Slidrogių kurso varžybų užduotys labai panašios į tas, kurias tenka įveikti plaukiant jachta.
Iš pradžių reikia įveikti maždaug kilometro atstumą čiuožiant prieš vėją, vėliau tiek pat pavėjui. Čiuožiama du ratus.
Bendras trasos ilgis siekia 6–7 kilometrus, nes sportininkams tenka judėti kampu į vėją.
Slalomo rungtyje varžybų dalyviai pasitelkia šoninį vėją ir siekia kuo greičiau įveikti pažymėtą trasą.
Šiemet P.Voverys ledrogių slalomo rungtyje bendroje įskaitoje tapo pasaulio čempionu, o slidrogių kurso varžybose liko antras.
A.Voverys slidrogių kurso rungtyje savo amžiaus grupėje tapo pasaulio čempionu, o bendroje įskaitoje užėmė ketvirtąją vietą.
Ledrogių slalome savo amžiaus grupėje kaunietis liko antras, o bendroje įskaitoje jam atiteko penktoji vieta.