Tačiau mildronatą išradęs latvis Ivaras Kalvinis BBC „Radio 5“ laidoje tikino, kad pranešimai apie dopingą vartojusios sportininkus – visiški niekai, palyginti su tuo, kas laukia ateityje.
„Išvysime daug mirčių“, – grėsmę įžvelgė latvis.
Sausio 1-ąją įsigaliojo Pasaulinės antidopingo organizacijos (WADA) sprendimas uždrausti mildronatą, kuris legalus buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Nei JAV, nei kitos Europos valstybės šios medžiagos patvirtinusios nėra.
„Mildronatą vartoję sportininkai dabar to daryti negalės, todėl nebus apsaugoti“, – pridūrė latvis, keldamas nuostabą.
Gamintojai skelbia, kad mildronatas buvo sukurtas diabetui ir įvairioms širdies ligoms gydyti. Bet iš pradžių mildronatas buvo sukurtas sovietų kariuomenei ir naudotas per sovietų invaziją į Afganistaną. Jį vartoję kariai galėjo ilgiau išlaikyti dėmesį ir buvo atsparesni stresui.
„Šis vaistas rinkoje yra 32 metus ir yra skirtas apsisaugoti. Dabar staiga jis tapo draudžiamas. Jau dabar kartais sporte galime išvysti staigių mirčių“, – aiškino I.Kalvinis.
Mildronatas pasaulyje išgarsėjo savaitės pradžioje, kai 28 metų geriausia Rusijos tenisininkė M.Šarapova paskelbė, kad įkliuvo dopingo kontrolieriams. Sportininkė mildronatą vartojo per „Australian Open“ varžybas.
M.Šarapova gali būti nušalinta ketveriems metams ir taip užbaigti karjerą. Daugiausia 2015 metais uždirbusi moteris sportininkė jau prarado stambiausius rėmėjus.
Po M.Šarapovos prisipažinimo pabiro daugybė Rusijos sportininkų pavardžių, bet jie – ne vieninteliai įkliuvę. Dopingą vartojo ir Gruzijos olimpinis vicečempionas Davitas Modžamanašvilis bei dar penki šalies imtynininkai.
M.Šarapova tikino, kad medžiagą vartojo gydymo tikslais, bet prisiėmė atsakomybę.
Mildronatas sportininkas leidžia ilgiau būti šviežiems. Medžiaga turi teigiamų savybių ištvermei, tad atletai gali ilgiau varžytis. 2015 metų Europos žaidynėse Baku iki 490 sportininkų vartojo mildronatą, bet šis dar buvo legalus.
