Pirmasis 185 cm ūgio ir apie 118 kilogramų šiuo metu sveriančio lietuvio startas laukia jau kovo 25 dieną Vokietijoje. Čia vyks prestižinis „Loaded Cup“ turnyras. Vėliau lauks „Oslo Grand Prix“, „Sweden Grand Prix“, Europos čempionatas Ispanijoje ir startai Lietuvoje.
– Praėjo jau nemažai laiko nuo tada, kai paskutinį kartą lipote ant scenos. Kur buvote dingęs?, – Lrytas.lt paklausė D.Dubino.
– Taip, jau prabėgo treji metai, bet aš nesu iš tų žmonių, kurie dalyvauja varžybose kiekvieną sezoną.Taip pat turėjau nedidelę peties traumą, kurią norėjau išsigydyti. Manau, kad dabar tiesiog atėjo metas man vėl užlipti ant scenos.
– Bet sporto turbūt nebuvote apleidęs nė akimirkai?
– Sportas yra mano gyvenimo būdas. Nuo to negali pabėgti. Kažkam suvalgyti per dieną kilogramą mėsos, 20 kiaušinių ir dar 600 gramų ryžių yra sunkiai suprantama. Man tai – kasdienybė.
– Koks sugrįš Deividas – ką per tuos metus pavyko pagerinti – pasiekėte geresnę sportinę formą negu anksčiau?
– Stengsiuos būti toks pat geras, koks buvau paskutiniame savo sezone. Aišku, niekada nežinai, kol vėl neužlipi ant scenos ir neįsitikini stovėdamas su savo oponentais, bet spausiu formą tokią, kad vėl nustebinčiau visus.
– Minėjote, kad sunku dėl įtampos ir spaudimo grįžti ant scenos ir pakartoti gerus rezultatus. Kodėl taip yra – ar neturėtumėte būti atsipalaidavęs, o jūsų tegu baiminasi varžovai?
– Na, išorė visada būna tvirta ir pasitikinti savimi, bet viduje lieka abejonė – „o gal kažkas neišeis“ ar kažkokios kliūtys atsiras. Pakartoti vėl tokius gerus rezultatus pakankamai nelengva – reikia įdėti dar daugiau darbo, dar daugiau laiko skirti tam, atsiduoti šiam tikslui. Metai bėga, o organizmas nejaunėja.
– Labiausiai baisu dėl to, kad nepavyks pakartoti pergalių?
– Labiausiai baiminuosi, kad nebūtų netikėtumų, traumų. Jei viskas vyks pagal planą, bent žinosiu, kad padariau viską, ką galėjau ir tikiuosi likti įvertintas tiek, kiek esu vertas.
– Planuojate net startus Lietuvoje – ar komerciškai jie yra naudingi ar tiesiog atiduosite duoklę Lietuvos kultūrizmo aistruoliams?
– Šis sportas komerciškai nėra naudingas gyvenant Lietuvoje. Iš to nepragyvensi. Aš sakau: kultūrizmas – kaip žvejyba. Investuoji daug, o laimėjęs medalį, tiesiog gauni malonumą ir vidinį pasitenkinimą. Žinoma, nepraleisiu progos ir dalyvausiu varžybose Lietuvoje.
– Ar įmanoma užsienio turnyruose laimėtais prizais atpirkti viso pasiruošimo išlaidas?
– Kaip ir minėjau, tai yra tiesiog brangus hobis. Pavyzdžiui Amerikoje iš to galima gana gerai pragyventi.
– Kas sunkiausia po tokios ilgos pertraukos – kokie išgyvenimai aplanko ruošiantis varžyboms?
– Artėjant varžyboms atsiranda didesnis jaudulys, bet ir didesnis noras užlipti ant scenos ir pamatyti, ko esi vertas.
