Olimpines viltis anksčiau puoselėjusi 34 metų kovotoja apie Rio de Žaneirą daug negalvoja. Į šalį ji veja ir mintis apie gegužės viduryje Kazachstane vyksiantį pasaulio moterų čempionatą.
„Viską lemia pinigai“, – sakė V.Valskytė, kuri sakė, kad ir vėl nesulaukė pagalbos iš Lietuvos bokso federacijos (LBF).
V.Valskytė tikina, kad Lietuvos bokso federacija šiemet su ja pasielgė itin negarbingai.
„Jie mane patys susirado, pasakė, kad padės, ir tada apgavo. Nustebau, kai prieš mėnesį susitikus su vienu iš federacijos atstovų jis mane ragino ruoštis. Sutarėme, kad pasaulio čempionate kovosiu 64 kilogramų svorio kategorijoje ir kai paskutinę dieną nusiunčiau federacijai medicininę pažymą, paaiškėjo, kad ši kategorija jau užimta, – pasakojo V.Valskytė. – Man liko du laisvi svoriai ir aš pasirinkau 60 kilogramų. O tada LBF man pasakė, kad finansinės pagalbos nebus.“
Pinigų neatgavo
„Lietuvos rytas“ 2014 metais rašė apie Clinto Eastwoodo filmo „Milijono verta mergina“ heroję primenančią lietuvę. Tuomet V.Valskytė pasakojo ne tik apie savo sunkią vaikystę. Ji nežinojo, ar išvyks į pasaulio čempionatą, bet galiausiai sulaukė gerų žmonių paramos. Jau tuomet LBF jai padėti neketino, bet galiausiai po pasaulio čempionato pažadėjo, kad atiduos pinigus už kelionės bilietus atgal.
„Neatidavė. Jie liko skolingi apie 5200 litų (1507 eurų)“, – sakė V.Valskytė.
LBF pažadas boksininkei galėjo kainuoti net ir teorinę galimybę dalyvauti pasaulio čempionate. V.Valskytė teigė, kad suspėjo paskutinę sekundę užregistruoti save olimpinėje 60 kilogramų svorio kategorijoje.
Dabar ji gali dalyvauti pasaulio čempionate, bet atrodo, kad yra susitaikiusi su mintimi, kad išvykti nepavyks.
„Savo jėgomis to nepadarysiu. Laiko – mažai ir pačiai fiziškai nepavyktų. Lėšos nėra didžiulės, bet pakankamos. Akreditacija – 1000 JAV dolerių, o bilietas – apie 300, – sakė sportininkė. – Tačiau prieš čempionatą reikia nuvykti į porą stovyklų ir turnyrų, o tai – kainuoja. Teorinės galimybės išvykti yra, bet aš netikiu, kad man pavyks.“
Nesusišneka tarpusavyje
Tačiau pakalbėjus su abejomis pusėmis darosi panašu, kad LBF ir V.Valskytė turėtų susėsti prie vieno stalo. Tarytum abi pusės nesusišneka. LBF prezidentas Darius Šaluga neslepia, kad dar nėra sumokėjęs sportininkei, bet sakė, kad to padaryti negali.
„Jau ne kartą jai buvo sakyta, kad ji turėtų parašyti prašymą ir pateikti išlaidas. Mes kompensuotume jas. Negalime tiesiog duoti pinigų, nes turime tvarkyti buhalteriją. Ji tai žino ir tiesiog turi parašyti prašymą. Tai vis dar galioja. Iškart atiduotume tuos pinigus“, – priekaištais stebėjosi D.Šaluga.
Jis taip pat teigė, kad V.Valskytė gali dalyvauti pasaulio čempionate.
„Esame sutvarkę dokumentus. Dabar jai reikia sumažinti svorį. Nesuprantu, kodėl ji to negirdi“, – sakė jis.
Nepasitiki federacija
V.Valskytei LBF pasisakymai kelia juoką. Boksininkė teigė, kad jau pavargo kovoti su federacija, kuri, pasak jos, mėgino kovotoją išstumti iš šio sporto. Dabar kairiarankė boksininkė bėgioja ir daug dirba su svarmenimis, tačiau pirštines laiko pakabintas.
„Kai žinai, kad niekur nevyksi, tai ir nedirbi. Jeigu staiga atsirastų galimybė, galėčiau pasiruošti varžyboms. Daug judu, tad reikėtų pereiti prie technikos. Šiek tiek ruošiuosi, bet jeigu nevyksiu, nėra prasmės ir „mūčytis„, – sakė ji.
V.Valskytė teigė, kad sulaukia didžiulio palaikymo ir klausimų, ar ji mėgins prasimušti į Rio de Žaneiro olimpiadą. Sportininkė puikiai žino, kad birželį Azerbaidžane vyks atrankos turnyras, bet ir čia reikia pinigų.
„Aš nededu ir niekada nedėjau vilčių į federaciją. Tiesiog jie dabar mane patys susirado. Aš nustebau ir apsidžiaugiau. Maniau, kad nori man padėti, bet apgavo. Gal jie atkeršijo? – svarstė V.Valskytė. – Galiu dalyvauti atrankoje, bet išlieka finansinis klausimas.“
Be patirties užsienyje – niekur
V.Valskytė šiomis dienomis džiaugiasi, kad pavyko įveikti traumų ruožą. Šis prasidėjo dar praėjusių metų sausį ir šiemet sutrukdė dalyvauti Lietuvos čempionate. Tai tapo šiokia tokia įvairove jos mėgstamoje 60-64 kilogramų svorio kategorijoje, nes V.Valskytė aukščiausią pakylą buvo užėmusi nuo 2011 iki 2015 metų.
„Dabar jaučiuosi gerai, bet teko praleisti čempionatą. Praėjusių metų čempionate laimėjau jausdama didžiulius kulno skausmus. Dėl jų neteisingai stačiau koją ir skausmai perėjo į kelį. Ir kai jau atrodė, kad viskas gerai, plyšo peties raumuo“, – pasakojo V.Valskytė.
2011 metais į dvikovų pasaulį žengusi boksininkė teigė, kad džiaugėsi savo pirmuoju triumfu Lietuvos čempionate. Maloniai ji prisimena ir 2015-ųjų dvikovą, nes patyrusi traumą kovojo su rimta varžove. Bet pergalių Lietuvoje ji nesureikšmina – jėgą reikia rodyti tarptautinėje arenoje.
„Kai neturi konkurencijos ir nekovoji su stipresnėmis varžovėmis, netobulėji“, – sakė ji.
V.Valskytei 2014 metais Pietų Korėjoje aštuntfinalyje pavyko 3:0 nugalėti Barbadoso atstovę Kimberly Gittens. Lietuvė pateko į ketvirtfinalį ir pasiekė Lietuvos rekordą, bet tada 0:3 nusileido šeimininkei Heejung Shim.
„Reikia patirties. Aš niekur neišvykstu, o nauja aplinka išmuša psichologiškai, pradedi nerimauti. Kai turi tokios patirties, gali susitelkti tik į kovą, – sakė V.Valskytė. – Visos komandos buvo aprūpintos. Kiekviena komanda turėjo personalą ir joms nereikėjo sukti galvos dėl kitų dalykų. O aš turėjau rūpintis viskuo. Jaučiausi lyg durnelė, numesta kažkur. Buvo sunku, tokie dalykai atima daug energijos. Turi sau būti gydytoju, asistentu ir treneriu.“
