E.Frechas jau gimė turėdamas apsigimimų, kurie sunkino gyvenimą. Jo kairė ranka baigėsi vos vienu pirštu, o kairėje kojoje trūko girnelės ir šleivikaulio – dviejų svarbiausių kaulų, leidžiančių lankstyti koją.
Jis negalėjo pajudėti be skausmo, o su ranka nesugebėjo tinkamai suimti bet kokio daikto.
Būdamas dvejų metų E.Frechas pirmą kartą buvo operuotas. Pirmasis tikslas – sutvarkyti berniuko galūnes, kurios suteiktų jam galimybę visavertiškai judėti.
Daktarai amputavo berniuko koją iki klubo ir pakeitė ją nesilankstančiu protezu. Iš nupjautų galūnių jam buvo suformuotas antras pirštas.
Po dar dvejų metų berniukas gavo du skirtingus aukščiausios klasės protezus – vieną, skirtą kasdieniniam naudojimui, o kitą, pritaikytą bėgimui ir sportinei veiklai. E.Frechas pirmą kartą savo gyvenime galėjo ne tik normaliai vaikščioti, bet ir bėgti bei šokinėti.
Tačiau dar prieš visas operacijas E.Frechas buvo sužavėtas sporto. Jis valandomis galėdavo tiesiog ridenti kamuolį kambario grindimis, o skaičiuoti išmoko būdamas vos vienerių. Tą jis padarė stebėdamas krepšinio rungtynes.
Kai tik galėjo atsistoti, berniukas pradėjo mėtyti kamuolį į krepšį. Kai ketverių gavo protezus, jis pradėjo bėgioti savo namo kieme, gerino fizinę ištvermę ir negalėjo sulaukti, kada galės normaliai sportuoti.
„Tai buvo nuostabu. Aš bėgiojau ir rėkiau, nes tai padariau. Tai buvo pirmasis mano tikslas“, – pasakojo jis.
Pirmą kartą atėjęs į krepšinio aikštelę E.Frechas prametė visus metimus ir apsiverkęs pabėgo. Tačiau treneris sugrąžino berniuką į aikštelę ir liepė jam visada stengtis iki pat galo ir niekada nepasiduoti.
E.Frechas šią pamoką išmoko ir visada stengėsi nugalėti savo negalią.
Nuo to laiko jis jau pasiekė nemažai – keliauja po JAV ir dalyvauja visuose jaunimo čempionatuose.
Jam priklauso devyni nacionaliniai neįgaliųjų lengvosios atletikos rekordai, įskaitant šuolio į tolį ir aukštį rungtyse.
Jis taip pat žaidžia vietinėse krepšinio, futbolo ir amerikietiškojo futbolo lygose. Tą jis daro su sveikais berniukais.
„Sportas mane gelbsti. Nes jei bent dieną nesportuoju, pradedu jaustis keistai. Visada jaučiau, kad sportas yra man. Mėgstu varžytis, mėgstu jausti įtampą. Kai būnu aikštelėje, jaučiu ugnį aplink save. Sportas leidžia pamiršti, kad esu kitoks“, – pripažįsta dešimtmetis.
E.Frechas supranta, kad yra kitoks nei visi, tačiau to nebijo.
„Turiu galvoti apie tai, ką turiu, o ne apie tai, ko neturiu“, – sako jis ir siekia įrodyti žmonėms, kad būti kitokiam – normalu.
Vieną savajonę jis jau išpildė – susitiko su „Los Angeles Lakers“ ir NBA legenda Kobe Bryantu bei ispanu Pau Gasoliu.
Su ispanu berniukas tapo gerais draugais ir dažnai susitinka bei sportuoja.
