Važiuojant ilgas distancijas su netinkama apranga ant odos atsiranda nemalonių pritrynimų. Todėl rekomenduotina dėvėti dviratininkų aprangą su specialų paminkštinimą turinčiomis dviratininko kelnaitėmis. Dviratininko apranga yra elastinga, todėl patogiai priglunda prie kūno, leidžia laisvai jaustis bei sumažina vėjo pasipriešinimą, padeda greičiau važiuoti.
„Daugelis specializuotų dviračių parduotuvių turi platų aprangos asortimentą. Renkantis dviratininko aprangą, labai svarbu ją matuotis. Dviratininko kelnaitės neturi spausti šlaunų, neturi kristi, turite jaustis laisvai ir patogiai“, – sako buvęs profesionalus plento dviratininkas Marius Bernatonis, „Dviračių Akademijos“ vadovas.
Pasak dviratininkų trenerio, labai svarbu, kad užsisegusi dviratininko maikutė nespaustų ir leistų laisvai kvėpuoti. Rekomenduojama, užsidėjus ir pasilenkus į dviratininko poziciją, pasiraivyti į šonus, pabandyti kažką įsidėti į galinę kišenę. Jei nepavyksta, vadinasi, dviratininko maikutė per maža. Pečių juosta taip pat neturėtų veržti.
„Dviratininko pirštinėles žmonės dažniausia nusiperka per mažas. Per mažas pirštinėles lengva atpažinti, nes po 30-40 min. Važiavimo jos pradeda trinti tarpupirščius. Kad taip nenutiktų, pirštinėles būtina matuotis“, – pataria treneris M. Bernatonis.
Jo teigimu, vasaros apranga skiriasi nuo rudeninės. Vasarinės aprangos pasirinkimas yra didesnis. Jei vasara karšta, profesionalūs dviratininkai dažniausiai renkasi tinklines marškinėlius, dėl kurių plonumo didėja oro pralaidumas, nėra taip karšta, galima netgi įdegti. Jei oro temperatūra nėra aukšta, dažniausiai vilkimos įprastos, truputį storesnės dviratininko marškinėlius.
Keičiantis oro sąlygoms, keičiasi ir dviratininkų apranga. Rudenį, pasak M. Bernatonio, dviratininkai renkasi marškinėlius ilgomis rankovėmis, marškinėlius su pašiltinimu, taip pat pilnų kojų dviratininko kelnes su pašiltinimu. Šaltesniu metų laiku ypač reikalinga vėjo nepraleidžianti liemenė, sauganti nuo vėjo ir lietaus. Kad nešaltų kojos, rekomenduojama įsigyti dviračių sportui skirtus antbačius – apsaugo pėdas nuo šalčio.
„Dviračių sporte, priklausomai nuo oro sąlygų, turime specialius kojūkus ir rankoves, su kuriomis yra labai patogu važiuoti, nes juos galima užsidėti ir nusiimti važiuojant dviračiu. Rankovės skirtos atšalus arba atšilus temperatūrai, jas tereikia apsimauti arba nusimauti nuo rankos (labai paprasta ir efektyvu, be to, kišenėje jos tikrai neužima daug vietos). Kojūkai yra dviejų rūšių: pilni – apsimauna ant kojos pilnai (pilna apsauga nuo šalčio kojai) ir yra ketvirčiai, kurių apsauga baigiasi ties keliais (jų paskirtis yra apsaugoti kelius nuo šalčio)“, – sako „Dviračių Akademijos“ vadovas.
Renkantis aprangą, pasak M. Bernatonio, dviratininkai profesionalai pirmenybę teikia seniesiems aprangos gamintojams, dviračių sporte esantiems ne pirmi metai. Jų išdirbtos medžiagos, aprangos kokybė leidžia treniruotis įvairiausiomis oro sąlygomis, tiek stipriai lyjant, tiek žiemą ar esant aukštai oro temperatūrai. M. Bernatonis nurodo keletą prekes ženklų Bioracer, Nalini,Rapha,Castteli, Santini.
Dviratininko apranga dėvisi kaip ir visos kitos aprangos, nepriklausomai nuo to, kiek kartų važiuojate dviračiu. Buvęs profesionalus plento dviratininkas rekomenduoja aprangą atnaujinti bent kas 2–3 metai, nes dažnai skalbiama apranga pradeda blukti, dviratininko kelnaičių paminkštinimas praranda efektyvumą.
