„Esu buvęs penkiuose Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose Anglijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Olandijoje, taip olimpinėse jaunimo žaidynėse Nandzinge, kur septintą vietą užėmė mano auklėtinė Ernesta Strainytė. Jaunimo festivaliuose Olandijoje mano auklėtinė Milda Aužbikavičiūtė buvo penkta, o Ramūnas Navardauskas Prancūzijoje – aštuntas. Dar pavyko išugdyti pasaulio čempionatų dalyvę Ingą Čilvinaitę“, – sako K. Česaitis.
– Rio dalyvaus jūsų auklėtinis Ramūnas Navardauskas, tad su kokiomis viltimis vyksite į olimpines žaidynes?
– Pirmiausiai – sirgsiu už savo mokinį ir visus Lietuvos sportininkus. Ne visiems nusišypso laimė nors kartą gyvenime iš arti pamatyti olimpines žaidynes. Esu dėkingas Lietuvos dviračių sporto federacijai, kuri priėmė sprendimą nuvežti ten mane. Man tai didelė garbė. Ramūnui tai bus antrosios olimpinės žaidynės, jis Londone buvo 21-as. Rio de Žaneire bus labai sudėtinga dviračių lenktynių trasa, kurioje – ne tiek aukšti, kiek ilgi kalnai. Ramūnui ji nėra paranki, tačiau ką gali žinoti, kaip ten viskas susiklostys.
– Kaip vertinate savo mokinio startus šiemet?
– Kol kas labai gerai. Ramūnas per prestižines „Giro d‘ Italia“ lenktynes sėkmingai dirbo savo komandai „Cannondale Pro Cycling Team“, gerai lenktyniauja kitose varžybose.
– Kiek dabar Kvėdarnoje treniruojate dviratininkų?
– Apie 20 mergaičių ir berniukų. Grupėje yra gerų, gabių vaikučių, kurie užaugę gali tapti gerais dviratininkais. Jeigu jie ir toliau rimtai sportuos, pasieks gerų rezultatų.
Kartu su žmona Ilona dirbame dar ir Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje, ji man labai daug padeda ir suranda talentingų vaikų.
– Tad gal pavyks išugdyti dar vieną Ramūną Navardauską?
– Gal ir pavyks, tam ir dirbu. Ar tiems vaikučiams pavys žengti kelis žingsnelius toliau į didįjį dviračių sportą, priklausys nuo daugelio aplinkybių. Nėra taip lengva prognozuoti. Šilalės rajone yra daug plentų, galime važinėti įvairiomis kryptimis. Turime tikrai geresnes sąlygas nei Vilniuje ar Klaipėdoje. Du kartus per mėnesį mums sudaromos sąlygos paplaukioti naujajame Šilalės baseine. Didesni jau moka plaukti, o mažesni dar tik mokosi. Tačiau stokojame dviračių. Visus jau išdalinau, neturiu nė vieno atsarginio. Labai gaila, kad Kvėdarnoje nėra nė vieno dviračio tako.
Vaikams – tai didelis nuostolis. Jiems parvažiuoti į namus kaimeliuose būna sudėtinga, ypač ankstų pavasarį ar rudenį, kai būna tamsiau. Susodinu visus į mašiną ir parvežu. Jeigu būtų dviračių takas, būtų saugiau, o dabar vienų vaikų negaliu paleisti.
– Nesenai tapote vienu iš Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatu.
– Per Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatų apdovanojimą Lietuvos tautiniame olimpiniams komitete manęs atvažiavo pasveikinti ir mūsų gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė, kuri mus labai palaiko, gimnazijos dviratininkams sudaro visas sąlygas išvykti į varžybas, Švietimo skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė. Man tai buvo labai džiugu.
– Labai gražiai rengiate tarptautines dviračių varžybas Kvėdarnoje, kada gimė idėja jas organizuoti?
– Tos varžybos vyksta jau 19 metų ir šiemet jos turi savo vardą – Ramūno Navardausko taurė.
Iš pradžių šešerius metus jose dalyvaudavo tik mūsų šalies jaunieji dviratininkai, o po to varžybos peraugo į tarptautines lenktynes.
Šiemet jos vyks birželio 10-11 d. ir žada dalyvauti Belgijos, Latvijos (4 komandos) ir mūsų šalies dviratininkai.
Turiu vilties, kad į varžybas gal atvyks ir Ramūnas Navardauskas, su kuriuo dabar derinu visus klausimus.
Keli mano auklėtiniai, tarp jų ir Ramūnas Navardauskas bei Inga Čilvinaitė birželio 24-26 d. Ignalinoje dalyvaus Lietuvos čempionate, kur sieks pačių aukščiausių apdovanojimų.
