Mūsų dienomis pastarąjį žvaigždės pasirinkimą linkstama vertinti kaip ne itin vykusį vidinį protestą prieš juodaodžių diskriminavimą, tačiau atsiranda teigiančių, kad ilgiau nei dešimtmetį trukusi veikla niekaip negali būti vadinama tiesiog nekaltu protestu.
Tikrasis 1942 m. gimusio Muhammado Ali vardas – Cassius Clay. Šeimą išlaikė tėvas – gatvės dailininkas. Šeima išpažino krikščionių tikėjimą ir vietos juodaodžių bendruomenėje nebuvo laikoma pačia skurdžiausia.
Bokso legendos senelis iš motinos pusės buvo baltasis airis, kuo ji be galo didžiavosi, o tėvas nuoširdžiai tikėjo išsigalvota, bet iš kartos į kartą perduodama istorija, kad tolimas jo protėvis buvo XIX a. politikas, bendrapavardis Henry Clay'us. Irgi baltasis.
Žinoma, juodaodžių gyvenimas tais rasinės segregacijos laikais nebuvo lengvas. Daugelyje valstijų baltieji ir juodieji vaikščiojo į skirtingas kavinės, jiems buvo numatyti atskiri suolai parke, pietuose vis dar pasitaikydavo linčiavimo atvejų.
Rūpėjo juodaodžių padėtis
Jau tapęs pripažintu boksininku C.Clay'us pasakojo, kad su niekinamu baltųjų amerikiečių požiūriu į „nieko nesugebančius negrus“ susidūręs dar vaikystėje.
Jis pastebėjo, kad dauguma juodaodžių turi įsišaknijusį nepilnavertiškumo kompleksą – nuolankų susitaikymą su esama antrarūšių padėtimi. Matyt, vien sporto pasiekimais nepasitenkinančiam atletui reikėjo kažko daugiau, reikėjo pasaulėžiūros. Ir savo pasaulėžiūrą jis netrukus atrado.
Teigiama, kad radikalios „Islamo tautos“ lyderių kalbas C.Clay'us pirmąkart išgirdo 1959 m. Tai buvo ekstremistinis religinės sektos ir politizuotos organizacijos hibridas, kurį Detroite pirmojoje XX a. pusėje įkūrė Wallace'as Fardas.
Savo ideologijoje, paties Alacho pasiuntiniu žemėje pasiskelbęs Fardas, sugebėjo sujungti savotiškai suprantamą islamo religiją ir juodąjį rasizmą, kaip priešpriešą baltajam. Nuo 1934-ųjų, W. Fardui pradingus be žinios, prie organizacijos vairo stojo Elijah Poole, geriau žinomas kaip Elijah Muhammadas.
Pastarasis buvo gana spalvinga asmenybė. Savo pasekėjus jis ragino nepaklusti Jungtinių Valstijų valdžiai, kovoti dėl atskiros juodaodžių valstybės sukūrimo, kategoriškai pasisakė prieš juodųjų santuokas su baltaisiais. Pasak Elijah Muhammado, baltieji – demoniškas biblinio alchemiko Jokūbo tvarinys, „žydraakiai velniai“, kurie kadaise pasisavino visus juodųjų pasiekimus ir sukūrė kitų rasių priespauda paremtą grobuonišką civilizaciją.
E.Muhammadas kvietė juodaodžius atsisakyti „vergiškų“ vardų ir priimti musulmoniškus, kas yra keista žinant, kad savo metu arabai taip pat nevengė masinio juodaoždių afrikiečių pavergimo.
Prašė vadinti tik islamišku vardu
Savaime suprantama, idėjinis „nesimaišymo su baltaisiais“ postulatas visiškai atitiko ir baltųjų rasistų pasaulėžiūrą. Šiuo klausimu „Islamo tauta“ mielai bendradarbiavo su George Rockwello vadovaujamais baltaisiais JAV naciais.
Išlikę net bendrų juodųjų ir baltųjų rasistų nuotraukų! Yra duomenų, kad E.Muhammado aplinka mezgusi ryšius net su Kukluksklanu. Abi kardinaliai priešingas stovyklas vienijo „rasės grynumo“ koncepcijos.
E.Muhammado kalbos taip apžavėjo C.Clay'ų, kad tas tapo ištikimu mokiniu. 1965 m. boksininkas pasikeitė vardą į Muhammadą Ali ir viešai pareikalavo nuo šiol kitaip jo nevadinti. Be jokios abejonės, „Islamo tautai“ perspektyvioji įžymybė taip pat buvo didžiulis atradimas. Vien jau dėl savo idėjų populiarinimo.
Į sektos gretas įsiliejęs M. Ali tapo labiausiai atpažįstamu organizacijos veidu, nevengė pozuoti su judėjimo simbolika ir visuomet reiškė begalinį dėkingumą „išmintingajam pranašui“.
Už atsiskyrimą nubaudė mirtimi
Galima pagalvoti, kad „Islamo tauta“ apsiribojo tik nekalta teorija, tačiau iš tiesų viskas buvo kiek kitaip. Organizacija turėjo subūrusi savo kovinį sparną pavadinimu „Islamo vaisius“ (Fruit of Islam; FOI). Kai kurių šio „vaisiaus“ veiksmų, kitaip nei teroristiniais, nepavadinsi.
Bene žymiausia smogikų „akcija“ – žymaus juodaodžių aktyvisto Malcolmo X sušaudymas tiesiog ant scenos. Tai dabar pastarasis vadinamas nenuilstamu kovotojų prieš rasizmą, jo vardu JAV pavadintos gatvės ir skverai, bet savo metų „misteris X“ taip pat priklausė „Islamo tautai“, atvirai propagavo juodųjų išskirtinumo ir baltųjų nepilnavertiškumo idėjas.
Geras Muhammado Ali draugas Malcolmas pasižymėjo gera iškalba bei mokėjimu patraukti žmones. Būtent jo iniciatyva susiformavo ginkluotas „Juodųjų panterų“ judėjimas, kitos pogrindinės organizacijos.
„Islamo tautos“ bei jos lyderio nemalonę Malcolmas X užsitraukė, kai po kelionės į Meką atmetė rasines teorijas ir perėjo prie tradicinio islamo.
1965 m. jis buvo suvarpytas FOI smogikų kulkų. Beje, pats Muhammadas Ali keliose nuotraukose irgi įamžintas vilkintis „judėjimo karių“ uniformą.
Netrukus prieš Malcolmo X mirtį M.Ali demonstratyviai nepadavė jam rankos ir pavadino išdaviku. O jau po mirties pridūrė, kad jų bičiulystė nutrūko tada, kai tik „misteris X“ paliko „Islamo tautą“.
Ar žinojo garsusis sportininkas apie rengiamą buvusio savo kolegos nužudymą? Dabar belieka tik spėlioti.
Ekstremistines „Islamo tautos“ gretose Muhammadas Ali išbuvo dar dešimt metų, iki pat savo guru, Elijah Muhammado, mirties. Rasistinei sektai pradėjo vadovauti dar didesnis pamišėlis Louisas Farakhanas.
Po santykių su „Islamo tautą“ nutraukimo Muhammado Ali pasaulėžiūra pasidarė kur kas nuosaikesnė. Jis pradėjo daug dėmesio skirti labdarai, neitin noriai prisimindavo praeitį, yra žinių, kad 2005 m. jau nepagydomai serganti sporto legenda susidomėjo sufizmu – mistine islamo srove.
Muhammadas Ali – ne vienintelė juodojo pranašumo idėjoms simpatizavusi įžymybė. Apie panašias idėjas yra kalbėję nemažai kitų pasaulinio garso žvaigždžių: boksininkas Mike Tysonas, krepšininkas Kareemas Abdul Jabbaras, reperiai Tupacas Shakuras, Snoop Doggy Doggas. Tik apie tai kalbama retai.
