Rasizmas – tai diskriminacijos, išankstinio nusistatymo ir neapykantos forma, grindžiama žmogaus rasės, etninės kilmės ar odos spalvos skirtumais. Jis gali pasireikšti tiek asmens lygmeniu – per nuostatas, stereotipus ar elgesį, tiek struktūriniu lygmeniu, kai diskriminacija įtvirtinama institucijose, įstatymuose ar socialinėse normose. Rasizmo apraiškos yra įvairios: diskriminacija darbo rinkoje, švietime, sveikatos apsaugos ar būsto srityje; stereotipai ir stigmatizacija, priskiriant žmonėms neigiamas savybes pagal jų kilmę; neapykantos kalba ir net fizinis smurtas prieš mažumų atstovus.
Rasizmas laikomas žmogaus teisių pažeidimu, nes paneigia lygiateisiškumo principą ir kenkia visuomenės darnai. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir Europos Taryba, aktyviai kovoja su rasizmu, ragindamos valstybes priimti veiksmingus antidiskriminacinius įstatymus. Šiuolaikinėje visuomenėje kovos su rasizmu priemonės apima švietimą, sąmoningumo kampanijas, teisinę atsakomybę už diskriminaciją bei aktyvų pilietinės visuomenės įsitraukimą.
Taip rasizmas suvokiamas ne tik kaip individualus priešiškumas, bet ir kaip sisteminė problema, kuriai spręsti būtina tiek teisinė, tiek kultūrinė pažanga.