Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Veikė su bendrininkais?
Nemažai sporto žvaigždžių nebesitiki atgauti pinigų.
„Jis vis veždavo man skolą, bet kaskart atvykdavo tuščiomis. Po to jis keitė telefonų numerius, dingo ir prieš mėnesį kaip iš po žemių išlindęs kvietė susitikti. J.Tumėnas kalbėjo, kad užstatys kažkokias varžybas lažybose ir atiduos. Dabar jis prilindęs prie futbolo. Netikiu juo, todėl pasakiau, kad jis man nei draugas, nei tėvas, todėl jei neturi pinigų, tegul neskambina.
Apmaudu, kad buvau toks kvailas. Bet aš jau palaidojau skolą. Nėra vilties atgauti, jis per gyvenimą tiek neuždirbs, kiek pradangino“, – sakė sportininkas, paskolinęs J.Tumėnui 15 tūkst. eurų.
Pašnekovas svarstė, kad J.Tumėnas veikė ne vienas: „Jis per silpno proto, kad tokius dalykus darytų ir dar gyvas vaikščiotų. Už jo kažkas stovi, galbūt – nusikalstamo pasaulio atstovai.“
Kitas pašnekovas – praeityje garsus sportininkas atskleidė, kad į krepšinio pasaulį įsisukęs veikėjas turėjo tarpininkų, kurie auką įtikinėjo gipso biustų verslo sėkme, rodė jų nuotraukas.
Buvęs krepšininkas mano, jog tarpininkai galėjo gauti procentus už tai, kad suvesdavo J.Tumėną su turtingu žmogumi.
Apgautai garsenybei skaudu, kad prarado nelengvai uždirbtą didžiulę sumą: „Ne iš metalo juos užsidirbau.“
„Lietuvos ryto“ pašnekovas mano, kad jo ir kitų sportininkų pinigai kažkur paslėpti: „Neįmanoma tiek pravalgyti!“
Apie galimus J.Tumėno bendrininkus svarstė ir su juo susidūręs buvęs krepšininkas Marius Prekevičius: „Už jo stovi kažkas didesnis.“
M.Prekevičius tikisi, kad J.Tumėnui išsisukti neleis teisėsauga, o ekonominėje policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas į dienos šviesą išvilks ir bendrininkus.
Kreditorių kantrybė trūko
Sportininkai ir kiti kreditoriai ant J.Tumėno griežia dantį. Kalbama, jog vienas garsus Lietuvos futbolininkas pardavė skolą čečėnams. Jie pakvietė J.Tumėną į Maskvą. Rusų kalbos nemokantis veikėjas pasisamdė vertėją – jam pasakė, kad vyksta į verslo kelionę.
Rusijos sostinėje J.Tumėną ir vertėją pasitikę čečėnai neva nuvežė į žvyro karjerą ir virš galvų paleido šūvių seriją. J.Tumėnas pinigus grąžino, o iš Maskvos grįžęs vertėjas ėmė mikčioti.
Futbolininkas žurnalistei patvirtino, jog pažįsta J.Tumėną, turėjo su juo reikalų, nors neigė įdavęs čečėnams.
Dar viena istorija sporto pasaulyje iš lūpų į lūpas sklinda apie tai, kaip sukčius buvo lupamas ir vežiojamas po Vilnių mašinos bagažinėje. Neva taip paauklėtas jis dalį pinigų grąžino.
Vienas verslininkas įkalbėjo J.Tumėną susitikti prie Vilniaus „Akropolio“. Veikėjas atriedėjo „Mercedes“ automobiliu ir tikino, kad jo gipso biustų verslas įstrigo, pinigų neturi, bet suras.
Verslininkas neapsikentęs čiupo J.Tumėnui už riešo ir nusegė laikrodį: „Norėjau mersą paimti, bet pamaniau, kad turbūt lizinginis.“
„Jis kainuoja 30 tūkstančių eurų, žiūrėk, neužstatyk pigiai!“ – tikindamas, kad laikrodis brangus, nurodė J.Tumėnas.
Verslininkas nuėjo į laikrodžių parduotuvę ir paprašė pardavėjų grobį įvertinti. Paaiškėjo, kad J.Tumėno aksesuaras vertas kelių šimtų eurų.
Sumanė skelbti bankrotą
Apsukrusis veikėjas jau kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą prašydamas jam paskelbti fizinį bankrotą.
Šių metų gegužės 30-ąją teismas nutarė iškelti J.Tumėnui fizinio bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių. Gauti 12 kreditorių ir 6 antstolių reikalavimai.
J.Tumėnui nepavyks greitai bankrutuoti – turi įvykti kreditorių susirinkimas, jie svarstys pateiktą verslo atkūrimo planą trejiems metams. Jei tam nebus pritarta, procesas užtruks.
Bičiuliaujasi su policininke
Galimai finansinę piramidę kūręs J.Tumėnas galėjo jaustis nebaudžiamas, nes turi ryšių teisėsaugoje. Jis nekart rungtynėse pasirodė su vilniete policijos pareigūne Deimante Ž. Moteris lydėdavo J.Tumėną ir pas kreditorius.
„Ji atvyko į mūsų sodybą su juo, girdėjo mūsų pokalbius. Ji puikiai žino, kuo jis užsiima“, – tvirtino D.Šeštokienė.
J.Tumėno draugę matė ir molėtiškis verslininkas Artūras Vitkevičius.
„Apie savo asmeninį gyvenimą aš nenoriu kalbėti su nepažįstamais“, – žurnalistei atkirto policininkė Deimantė Ž., paklausta, kas ją sieja su J.Tumėnu.
Politikas suka uodegą
Į Molėtus apsukrų rėmėją atvedęs šio miesto vicemeras Mindaugas Kildišius aiškino, kad su J.Tumėnu susipažino krepšinio aikštėje.
„Molėtuose jis rėmė žaidėjus, pinigus mokėjo jiems, o ne klubui“, – tikino M.Kildišius.
Vicemeras patvirtino, kad rėmėjas prekiavo gipso biustais.
Paklaustas, kiek pats yra įmerkęs lėšų, konservatorių partijos narys tapo nekalbus: „Aš nenoriu sakyti, nes nenoriu niekam pakenkti.“
Kalbama, kad suma, kurią Molėtų vicemeras paskolino J.Tumėnui, kaip ir gautos palūkanos, yra nemaža. Tačiau iš politiko pajamų deklaracijos to nematyti.
Tėvui skauda širdį
Neramiai dabar miega ir Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas. Skandalingojo veikėjo tėvas labai išgyvena dėl jo sūnų ištikusių bėdų.
„Jau senokai išgirdau, kad jis turi problemų. Man vienas krepšininkas skambino, siautėjo. Esu beveik įsitikinęs, kad mano sūnus kažkuo pasitikėjo, o juo pasinaudojo. Jis vienas tikrai neveikė, bet bus padarytas atpirkimo ožiu. Kitaip jis būtų turtingas, o dabar – basas, neturi už ką valgyti.
Vienai komandai mano sūnus buvo užrašęs butą. Buvęs krepšininkas Mantas Ignatavičius pasistengė, kad to buto netektų. Jis buvo parduotas iš Amerikos grįžusiam buvusiam žaidėjui, kuris turbūt net nežino, kad iš to buto į gatvę buvo išmesti mano anūkai. Man širdį skaudėjo, tad pats aiškinausi“, – kalbėjo Šiaulių vicemeras.
Panevėžio „Lietkabelio“ direktorius Mantas Ignatavičius teigė seniai nematęs J.Tumėno ir su juo nebendravęs, o buto iš jo neatėmęs.
Lygiuojasi į A.Guogą
Sporto žvaigždės skundėsi, kad J.Tumėnas neatsiliepia į jų skambučius, keičia telefono numerius. Žurnalistei pavyko jį rasti.
– Keliems žmonėms esate skolingas? – paklausiau J.Tumėno.
– Yra tų žmonių nuo senų laikų likę, gal kokie penki šeši. Sakiau jiems, kad dabar man sunku. Tačiau jiems turbūt nervai trūkinėja.
– Žadėjote dideles palūkanas. Kuo iš tiesų vertėtės?
– Verčiausi gipsinių modelių gamyba. Nepavykus tam verslui likau žmonėms skolingas. Daug žmonių yra iš manęs gerai uždirbę. Buvau dievas, mane gerbė, ant rankų nešiojo. Buvo daug norinčiųjų suartėti, prašydavo paremti. O kai sunku – su šūdais maišo. Nusisuko visi, vienas sėdžiu per dienas.
– Su kuo sukote verslą?
– Buvau įdarbinęs kelis žmones, samdžiau meistrą, bet realiai buvau vienas. Aš juk Dailės akademiją baigęs.
– Kodėl siekiate, kad jums būtų paskelbtas bankrotas?
– Kad bankrotų administratorius galėtų išieškoti pinigus iš tų, kurie uždirbo. Aš juos nurodžiau. Kiti gi ir be vekselių skolino, pasitikėjo. Mes gi ne banditai, o išsilavinę žmonės.
– Ar dabartinis Molėtų vicemeras M.Kildišius jums paskolino pinigų?
– Paskolino apie 150 tūkstančių litų. Jis jau tą sumą atsiėmė palūkanomis. Bet jis dar turi vekselį. Atiduotų jį man ir garbingai atsisveikintų.
– Kas jums yra M.Kildišius?
– Verslo partneris. Bet kas jis realiai yra? Kaimo vicemeras. Žmogų ant rankų iškėliau. Jis turėtų būti dėkingas. Jis mano dėka į politiką ant balto žirgo atjojo.
– Ar atėjęs į Molėtų „Ežerūną“ pats mokėdavote žaidėjams?
– Pinigai būdavo paduodami M.Kildišiui, jis mokėdavo. Gerais laikais jo klubą mano įmonės išlaikė dvejus metus.
– Kaip netekote buto?
– Tuo metu su M.Ignatavičiumi buvome prie „Vilniaus“ krepšinio klubo. Pamatė, kad sunki situacija, sako, perrašyk butą klubui. Paskui gavome raštą, kad tas butas perrašytas dar kitam žaidėjui, o mes turime mokėti už nuomą. Tą butą man buvo tėvas nupirkęs.
– Buvote Maskvoje?
– Buvau, bet niekas manęs niekur nevežė ir nešaudė. Negaliu klausyti tų nesąmonių, todėl niekur neinu, po miestą nevaikštau.
– Tai kur paslėpėte milijonus, kas atsitiko?
– Pinigai buvo investuoti į gamybą. Yra tos galvos – kas norėjo, tas įsitikino. Per meilę sportui ir įvyko taip. Aš krepšinio ligonis. Galėjau būti kaip Guoga (krepšinio rėmėjas, tapęs europarlamentaru, Antanas Guoga. – Red.). Galbūt reikėjo eiti į politiką?
Mano versle keletas užsakymų žlugo – buvo surinkta pinigų, paskui mane apgavo. Ir liko tos galvos gulėti. Juodai dienai nieko nebuvau atsidėjęs. Dabar vaikštau su 20 eurų kišenėje.
– Tai iš ko gyvenate?
– Padeda tėvas, brolis. Reikės vėl verslą daryti. Nes dabar esu samdomas vadybininkas statybų sektoriuje. Bet ilgai juk nedirbsiu už 300 eurų, skolų našta slegia.
Yra naujų idėjų dėl statybų – bandysime keletą įmonių įkurti.
– Su žmona jūs neišsiskyręs. Ar tiesa, kad prieš imdamasis verslo pasirašėte vedybų sutartį?
– Ji seniai pasirašyta, o 2015 metų rugsėjo 11 dieną ją atnaujinome. Kreditoriai mums neleido išsiskirti.
– O kas jums yra policininkė Deimantė?
– Kurį laiką draugavome. Bet nutariau daugiau laiko skirti vaikams.
– Ar lažybose statėte už iš anksto sutartus varžybų rezultatus?
– Tame nedalyvavau, pats su lažybininkais kovodavau, dabar jų pilna. Visi tie alijevai buvo mano priešai.
Auksinių rankų meistras
Kreditoriai, ieškantys internete atsiliepimų apie J.Tumėną ir jo verslą, nieko nepeša.
„Kodėl jis švarus?“ – suka galvą pinigus praradę žmonės.
„Lietuvos ryto“ žurnalistė atsakymą rado ieškodama įmonės „Eurogipsas“ finansinių ataskaitų. Pasirodo, 2014 metais Alytuje J.Tumėno įsteigta bendrovė niekada nėra mokėjusi nei mokesčių, nei atlyginimų, nevykdė jokios veiklos. Šių metų pradžioje Valstybinė mokesčių inspekcija gavo pranešimą, kad įmonė likviduojama.
Tai kas gi gamino gipsinius praeities išminčius?
„Su J.Tumėnu bendravau senokai, o anksčiau jis užsakydavo po vieną kitą gaminį parduotuvei „Dailu“ Vilniuje. Bet tikrai tai nebuvo dešimtimis. Kažkas domėjosi, ar galėčiau gaminti daugiau, bet atsakiau neigiamai. Reikia nemažai laiko kiekvieną gaminį nudailinti“, – paaiškino šiaulietis menininkas Kazimieras Songaila.
Netgi 30 metų tuo užsiimantis auksinių rankų meistras negirdėjo, kad gipsinius dievus ir filosofus graibstytų užsienyje: „Būna, kad užsako užsieniečiai, bet dažniau – mūsų šalies dailės mokyklos, meno dirbinių parduotuvės.“
