Viešoje erdvėje taip pat pasirodė informacija, kad naujos kolekcijos „Aš ir Tu – vieno kraujo“ drabužių bus galima įsigyti. Kolekciją pristatančioje fotosesijoje ir vaizdo klipo filmavime dalyvavo olimpinės rinktinės kandidatė Airinė Palšytė.
Jei dizainerio kurta kolekcija būtų parduodama, o ją pristatančios nuotraukos ir vaizdo medžiaga naudojama reklamos tikslais žaidynių laikotarpiu, būtų pažeista Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) intelektinė nuosavybė.
Už sportininko atvaizdo naudojimą reklamoje ne pagal IOC nustatytas taisykles, atsakomybė tenka reklamos kampanijos organizatoriui ar užsakovui.
Vykdydamas Olimpinės chartijos įpareigojimą saugoti IOC intelektinę nuosavybę Lietuvoje, LTOK raštu informavo A.Pogrebnojų apie olimpinės nuosavybės vertę, jos apsaugos sistemą ir paprašė susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų.
Kas ketverius metus vykstančios olimpinės žaidynės sulaukia didelio sporto sirgalių ir žiniasklaidos dėmesio, todėl verslas dažnai komunikacijoje pasinaudoja šiuo svarbiausiu sporto renginiu ar jame dalyvaujančiu atletų įvaizdžiu.
IOC griežtai saugo savo intelektinę nuosavybę, tad už olimpinės nuosavybės apsaugą Lietuvoje atsakingas LTOK primena, kad įmonės, planuodamos reklamines kampanijas ar viešųjų ryšių akcijas turi laikytis TOK nustatytų taisyklių.
Kas yra olimpinė nuosavybė?
Pagal Olimpinę chartiją olimpinis simbolis (olimpiniai žiedai), vėliava, devizas „Citius. Altius. Fortius“, pavadinimai (įskaitant, bet neapsiribojant „olimpinės žaidynės“ ir „olimpiados žaidynės“), ženklai, emblemos, ugnis ir fakelas yra išskirtinė TOK nuosavybė. Olimpinės nuosavybės naudojimą pelno siekimo, komerciniais ir reklamos tikslais gali leisti tik IOC Vykdomojo komiteto nustatytomis sąlygomis.
Olimpines emblemas ar bet kurią kitą IOC olimpinę nuosavybę gali naudoti IOC, nacionaliniai olimpiniai komitetai, oficialūs IOC ir nacionalinių komitetų rėmėjai. Rėmėjai, norintys naudoti olimpinę nuosavybę tarptautinėje komunikacijoje privalo gauti IOC leidimą, o kampaniją savo šalyje vykdantys rėmėjai – nacionalinio olimpinio komiteto leidimą.
Olimpinių žaidynių metu olimpinės rinktinės nario, trenerio ar kito oficialaus asmens atvaizdas reklaminiais tikslais gali būti naudojamas tik gavus IOC Vykdomojo komiteto sutikimą.
Šis ribojimas prasideda likus devynioms dienoms iki oficialaus olimpinio kaimelio atidarymo ir baigiasi praėjus trims dienoms po oficialaus olimpinio kaimelio uždarymo. Todėl sportininkų atvaizdo naudojimas reklamoje Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių metu prasideda 2016 m. liepos 27 d. ir baigiasi rugpjūčio 24 d.
„Ar dalyvauti reklaminėje kampanijoje kiekvienas sportininkas sprendžia savarankiškai. Sportininkus informavome apie 40-ąją Olimpinės chartijos taisyklę, kad bendradarbiaudami su rėmėjais jie taip pat nepamirštų žaidynių metu taikomo ribojimo. Paskutiniai mėnesiai prieš žaidynes atletams yra labai įtempti. Svarbu, kad verslas tai suprastų ir bendradarbiavimą su sportininkais pradėtų kuo anksčiau, nes likus keliems mėnesiams iki svarbiausių startų atletai turi galvoti tik apie pasirengimą žaidynėms“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Kol kas Lietuvoje stinga supratimo, kad olimpiniai simboliai, o tuo labiau žodžiai ir jų junginiai yra griežtai saugoma IOC intelektinė nuosavybė, todėl nuolat stebime reklamos eterį ir, pastebėję neleistiną naudojimą, imamės priemonių – įspėjame įmones, aiškiname IOC taisykles. Suprantame, kad pažeidimai dažniausiai atsiranda dėl nežinojimo, stengiamės ieškoti kompromisų, tačiau IOC taisyklės galioja visame pasaulyje ir yra vienodos visiems“, – sakė Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas.
