Pagal naują projektą, stadiono koncesininkams nebūtų
leidžiama statyti komercinių pastatų šalia stadiono Ozo gatvėje
esančiame 20 hektarų sklype.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma
Vaitkunskienė antradienį vykusiame tarybos posėdyje sakė, kad
atsisakyti komercinės statybos nuspręsta, pasitarus su teisininkais,
Vyriausybės, Centrinės projektų valdymo agentūros atstovais.
Valstybinė žemė pagal Lietuvos teisės aktus galėtų būti
perduota savivaldybei tik visuomeniniai paskirčiai vykdyti.
Koncesijos įstatymas taip pat numato, kad koncesijos konkurso
laimėtojui žemė gali būti perduodama tik tiesioginiam projekto
tikslui, bet ne komercinei veiklai.
Administracijos vadovė sakė, kad pagal tarybos sprendimą
stadiono ir kitų statinių valdymui Vilnius gali skirti ne daugiau
nei 0,5 mln. eurų per metus. Tačiau jei išlaidos didės, joms
kompensuoti koncesininkas komplekse galės įrengti „komercinių
objektų“.
„Todėl pasitarime, vykusiame pas Vyriausybės kanclerį,
kuriame galutinai suderinome tekstą, buvo nutarta, kad tais atvejais,
jei neužtektų (lėšų), būtų tariamasi, kaip optimizuoti visą
infrastruktūrą, optimizuoti projektą, kiek suteikti papildomai
funkcionalumo komercinės paskirties, kiek tai neprieštarauja
ES teisės aktų nuostatoms, būtent pačiame komplekse, bet ne
sklype greta (...). Gali būti tokių pakeitimų, kurie, išlaikant ES
reikalavimus, vis tik suteiktų koncesininkui daugiau galimybių
išlaikyti tą objektą“, – pažymėjo A.Vaitkunskienė.
Siūloma, kad sumažėjus investicijų patrauklumui, būsimasis
koncesininkas būtų atleistas nuo žemės nuomos mokesčio – kaip
teigė A.Vaitskunskienė, galutinai tai būtų sprendžiama derybose
su konkurso laimėtoju.
„Šiame projekte vis tik mes siūlome ir nepriklausomi
teisininkai siūlo įrašyti aiškiai šią nuostatą, kad jei
skiriame visuomeninei, sporto ir kultūros paskirčiai, nuo
šio mokesčio atleisti, nes dabar netenkama labai didelio patrauklumo
potencialiam investuotojui“, – sakė ji.
Bendroje derybų dėl stadiono grupėje su savivaldybe
dalyvaujanti premjero patarėja Jūratė Juozaitienė BNS sakė, kad
anksčiau stadiono pastate planuoti darželis ir biblioteka galės
būti statomi šalia stadiono.
„Jie norėjo palikti „pliką“ stadioną – dėl to ir vyko
pagrindinės derybos, ginčas, bet sulygome, kad liekame prie
Centrinės projekto valdymo agentūros varianto, kad po tribūnomis
išlieka visos privalomos sporto mokyklos (...), jie sukels visą
sporto infrastruktūrą, kuri reikalinga futbolui. Lieka ir muziejus,
lieka galimybė šalia statyti biblioteką ir darželį“, – sakė
ji.
J.Juozaitienė pažymėjo, kad savivaldybė sutiko padidinti
įsipareigojimus nuo 0,5 mln. eurų iki 0,6 mln. eurų per metus.
„Kad išsibalansuotų, viskas normaliai funkcionuotų, reikia,
kad savivaldybė prisidėtų 600 tūkst. eurų“, – sakė ji.
Pagal ankstesnius planus, viso daugiafunkcinio komplekso su
stadionu projekto vertė sieks 91 mln. eurų – išlaidas stadiono,
aikštynų ir visuomeninės paskirties objektų statyboms turėtų
dalintis Vyriausybė ir savivaldybė, taip pat ketinama panaudoti
ES lėšas. Pagal ligšiolinius planus, Vyriausybės investicijos
neturėtų viršyti 53,39 mln. eurų. Valstybės partnerystė turėjo
apimti 15 tūkst. stacionarių vietų stadiono ir iki 1,5 tūkst.
kvadratinių metrų ploto sporto muziejaus patalpų sukūrimą, jų
valdymą ir priežiūrą.
Naujausiame tarybos svarstomame koncesijos projekte nurodoma, jog
savivaldybės indėlis tiek objektų statyboms, tiek valdymui per
25-eris metus siektų apie 12,3 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybė nacionalinio stadiono koncesijos projektui
pritarė pernai lapkritį. Šių metų vasarį taryba iš esmės
pritarė, kad projektas būtų įgyvendinamas būtent koncesijos
būdu.
Stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti
1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei
laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar
33,6 mln. eurų, statybos darbai nutrūko dėl finansavimo trūkumo.