Tai geras ženklas, nors pati lengvaatletė svajoja atsargiai.
Buvusio krepšininko Aurimo Palšio dukra dar šoko baletą žaidė krepšinį ir skambino pianinu, kai ją – 11 metų mergaitę – šokant „žirklėmis“ per mokyklų varžybas pastebėjo trenerė Tatjana Krasauskienė.
Netrukus A.Palšytės scena tapo lengvosios atletikos maniežas, ryškiausiu pasirodymu moterų varžybose – Amsterdamo stadionas, kuriame ketvirtadienį vilnietė užlipo ant sidabro pakylos.
Iki šiol didžiausi lengvaatletės, kuriai kitą savaitę sueis 24 metai, trofėjai buvo iškovoti jaunimo pirmenybėse.
Tačiau Olandijoje A.Palšytė startavo labai stabiliai ir jai neprireikė sėkmės šypsnių, kad iškovotų Europos čempionato sidabrą, kaip ir bulgarė Mirela Demireva.
Perskridusi be klaidų 184 cm, 189 cm, 193 cm ir 196 cm aukščius A.Palšytė stebėjo, kaip viena po kitos iš varžybų traukėsi už kartelės kliuvusios varžovės, kol iš jų liko tik M.Demireva ir ispanė Ruth Beitia.
Ši 37 metų lengvaatletė vienintelė peršoko 198 cm ir trečią kartą tapo Europos čempione.
Tuo tarpu A.Palšytė iškovojo apdovanojimą, kurio Lietuvos lengvosios atletikos šeima laukė nuo 2012 metų.
„Lengvaatlečių medalių badas pagaliau baigėsi. Džiaugiuosi, kad esu tas žmogus, kuris pramušė,“ – šypsojosi A.Palšytė, penktadienį grįžusi į Vilnių iš Amsterdamo.
– Europos čempionate iki pat 198 cm aukščio šokote be klaidų. Kas lėmė, kad šįkart startavote taip kokybiškai? – lrytas.lt paklausė A.Palšytės.
– Mane užgrūdino žiemos sezonas. Kotbuse pasiekiau geriausią sezono rezultatą – 197 cm, taip pat šokinėdama be klaidų.
Paskui Portlande (pasaulio čempionate uždarose patalpose JAV A.Palšytei prireikė daug bandymų, bet ji peršoko 196 cm ir užėmė ketvirtąją vietą, – red.) įvyko lūžis, kai pamačiau, kad galiu kovoti net tada, kai sunku, kai nesiseka šokinėti.
Dabar supratau, kad ir sunkiomis kojomis galiu pakovoti, jog vis dėlto turiu charakterį.
- Savo svarbiausią apdovanojimą per karjerą laimėjote iki olimpinių žaidynių likus mažiau nei mėnesiui. Ar lūkesčiai Rio de Žaneire bus aukštesni nei užrašytas oficialus tikslas – 8-16 vietos?
– Tai mano trenerės planuotas rezultatas. Ji planuoja labai atsargiai, vis dėlto pasaulio arenoje yra daug panašaus pajėgumo šuolininkių.
Planuoti 1-3 vietas tikriausiai nebūtų protinga, juo labiau, kad Londono olimpinėse žaidynėse buvau vienuolikta.
Žinoma, medalis nuteikia džiugiai, bet jis neleidžia pūstis. Turiu ir toliau realiai vertinti savo galimybes olimpiadoje.
Laiko dar yra, tikiuosi, kad Rio de Žaneire mano vieta bus aukštesnė nei Londone.
- Kaip manote, kokį aukštį reikėtų įveikti olimpinėse žaidynėse, kad užšokti ant garbės pakylos?
– Manau, kad apie 2 metrus. Amerikietė (Chaunte Lowe) yra peršokusi 2 m 1 cm, lenkė Kamila Licwinko – 199 cm, kita amerikietė – pasaulio uždarų patalpų pirmenybių čempionė Vashti Cunningham – 197 cm.
Lygis pakankamai aukštas. Manau, kad ir nedalyvaujant rusėms, gali reikėti šokti 2 metrus.
Užsiminėte, jog olimpinėse žaidynėse nebus stiprių varžovių iš Rusijos.
– Ką manote apie Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos sprendimą dėl dopingo sistemos neleisti Rusijos atletams startuoti olimpinėse žaidynėse?
– Kai kurie Rusijos lengvaatlečiai galbūt dar turi galimybę, jei įrodys, kad yra švarūs.
Bet tokia galimybė bus suteikta tiems Rusijos sportininkams, kurie ilgą laiką gyvena ir treniruojasi užsienyje. Kol kas visi Rusijos atletai yra diskvalifikuoti.
Aš tikiu, kad sportas turi būti švarus.
Pati po apdovanojimų ceremonijos daviau dopingo mėginį. Mane lydėjęs kineziterapeutas Mantas Lesnickas man tarė: „Geras jausmas, kai žinai, kad esi švarus, ar ne?“
Atsakiau, kad tikrai taip.
Sportas turi būti švarus. Kuo mažiau bus „nešvarių“ atletų, tuo geriau bus sąžiningiems sportininkams. Manau, kad pirmiausia turi būti taip, kad kiekvienas jaustųsi sąžiningas prieš save.
Todėl manau, kad tam tikros sankcijos yra teisingos.
