Vis dėlto teisėjai traktavo, kad ietis žemę pasiekė ne pagal taisykles – esą stadiono veją pirmiau palietė antrasis ieties galas, todėl metimo neįskaitė.
Protestas buvo atmestas
Teisėjų komisija A.Skujytei buvo negailestinga: lietuvių protestas nebuvo patenkintas. Pasak rinktinės trenerio K.Jezepčiko, komisija priėmė „lengviausią“ sprendimą, nes neturėjo variantų, kokiu būdu kompensuoti neįskaitytą metimą.
„Proteste rašėme, kad galimi trys variantai – pažiūrėti vaizdo įrašą iš jo nustatyti rezultatą, bandyti atsekti metimo rezultatą, nes teisėjas tuo metu lyg ir buvo įsmeigęs žymą, arba gauti papildomą bandymą. Komisija peržiūrėjo video ir traktavo, kad ietis nusileido neteisingai. Tai gali buti ir subjektyvus sprendimas, nes paprastai visada sprendžiama teisėjų naudai.
Techniškai būtų sunku atstatyti rezultatą, o taisyklėse nenumatyta, kad galima suteikti dar vieną bandymą. Vienintelis įmanomas variantas būtų buvęs, jei Austra būtų paprašiusi išmatuoti atstumą iškart po bandymo. Jei atstumas būtų išmatuotas, būtų galima priimti kitokį sprendimą. Dabar jie paprasčiausiai neturėjo variantų.“
Trenerė įžvelgė teisėjų klaidą
Lietuvos delegacija iškart po rungties pateikė protestą. Peržiūrėjus metimo įrašą pastebėta teisėjų klaida, kad ietis vis dėlto prieš pat žemę į ją pasisuko priekine konstrukcijos dalimi.
„Aikštėje teisėjams labai sunku matyti, kuria dalimi nusileidžia ietis. Kai Austra išmetė ietį, ją truputį „užspaudė“, o tokia ietis lekia priekine dalimi viršuje. Ties 50 m žyma ji pradėjo tiesintis ir prie pat žemės nusileido priekiu. Ietis net nučiuožė 6–7 metrus į priekį, o jei ietis leistųsi priešingu galu, ji nečiuožtų“, – paaiškino ieties metimo finale startuosiančios Livetos Jasiūnaitės trenerė Teresė Nekrošaitė.
Įžvelgė tris variantus
Ieties metimo specialistė drauge su A.Skujytės vyru Valdu Grigaliūnu bei vyr. rinktinės treneriu organizatoriams pateikė net tris protestus. Kadangi įraše galima įžvelgti, jog A.Skujytės mesta ietis vis dėlto nusileido priekine konstrukcijos dalimi, lietuviai tikėjosi, kad protestas bus patenkintas.
Galimi scenarijai tokie:
1) jei teisėjų kompiuteriuose išsaugotas Lietuvos septynkovininkės neįskaityto metimo rezultatas, jis bus atkurtas;
2) jei kompiuteriuose metimo rezultato nėra, bus prašoma nustatyti rezultatą pagal vaizdo įrašą;
3) jei nebus patenkinti pirmi du protestai, bus prašoma gauti papildomą bandymą ir dar kartą atlikti vieną metimą moterų ieties metimo finale.
Turės ką kaltinti
„Pasižiūrėjome įrašą, tai teisėjai net ne toje vietoje, kur ietis nusileido, padėjo žymą. Ietis nuskrido dar pusantros pėdos toliau nei jie fiksavo, – stebėjosi T.Nekrošaitė. – Teisėjai turi būti labai profesionalūs, jie turėjo gulti prie žemės ir žiūrėti, kaip įrankis leidžiasi. Metimas tikrai turėjo būti įskaitytas.“
A.Skujytė po šešerių septynkovės varžybų rikiuojasi šešta – 5245 tšk. Jei bus patvirtintas trečiasis lietuvės metimas, taškų kraitį ji papildytų daugiau nei 100 taškų ir sustiprintų pozicijas kovoje dėl bilieto į Rio de Žaneiro olimpiadą.
„Taip sukrito, tai ką dabar padarysi. Labai keistas jausmas – į tris metimus reikėjo įdėti ką nors gero. Kai liko vienas metimas, galvojau, kad reikia. Džiaugiuosi, kad ištraukiau tokį metimą, bet viskas susiklostė taip. Galima sakyti, kad nuo teisėjų sprendimo priklausys kelialapis į Rio, tad jei ką, bus ką kaltinti“, – juokėsi A.Skujytė.
Normatyvas sunkiai pasiekiamas
Norint iškovoti bilietą į Rio A.Skujytei reikia surinkti 6200 taškų.
Nepatenkinus protesto, vilčių nelieka, nes trūksta 955 taškų. Norint tiek surinkti, paskutinėje rungtyje reikia 800 m nubėgti per 2 min. 10 sek.
A.Skujytės asmeninis rekordas – 2 min. 15,92 sek.
Jei protestas būtų buvęs patenkintas, būtų reikėję apie 850 taškų.
Tačiau ir tada tai padaryti nelengva – reikėtų įveikti 800 m per 2 min. 17 sek.
800 m bėgimas – silpnoji A.Skujytės rungtis, dėl kurios ji ne kartą krito žemyn.
