Bet būtent Rusija daugiausia nuveikė pasitelkdama sportą savo politiniams tikslams įgyvendinti. Ir būtent dėl to šiandien prasidedančios Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės yra jau antros iš eilės, kuriose neregėto skandalo apimtas sportas nustumtas į antrąjį planą.
Iš pradžių taip nutiko 2014 metais, kai vyko Sočio žiemos olimpiada – asmeniniu V.Putino projektu pakrikštytas renginys. Tada atidarymo ceremoniją boikotavo politikos tūzai: JAV, Prancūzijos, Vokietijos vadovai, Europos Sąjungos teisingumo komisarė.
Vakarai siuntė žinią: olimpiada neturi tapti agresyvios Rusijos politikos galios įrodymu.
Tiesa, pasaulio lyderiai, nutylėdami kitas V.Putino režimo grėsmes, savo neatvykimą grindė žmogaus – ypač lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų – teisių pažeidimais Rusijoje.
Vis dėlto Sočio žaidynėse V.Putinas pasiekė savąjį triumfą, kuris buvo skirtas vidaus rinkai.
Pasaulis nepatikliai kraipė galvą, kaip olimpiados šeimininkai įstengė pelnyti net 33 medalius, iš jų 13 aukso, o paprasti rusai tikėjo viskuo, ką mato ir kas jiems sakoma: Rusija didi!
Bet netruko praeiti vos metai, ir milžino trumpos molinės melo kojos subyrėjo.
Šokiruojantys liudijimai atskleidė aukščiausios Rusijos valdžios palaimintą ir saugumo struktūrų kontroliuojamą dopingo vartojimo sistemą, apžiojusią visą šios valstybės sportą.
Dienų skaičiavimas iki Rio de Žaneiro olimpiados pradžios virto nesibaigiančiu dopingo skandalų serialu, kuriame ir pagrindiniai, ir antraeiliai vaidmenys atiteko Rusijos sportininkams, įskaitant pirmojo ryškumo žvaigždes – tenisininkę M.Šarapovą, plaukikę J.Jefimovą.
Nors dopingo vėžys pastaraisiais metais pragraužė ir keleto kitų buvusių SSRS respublikų, taip pat Kenijos, Kinijos sportą, ne vieną žinomą Vakarų atletą, dar nebuvome regėję tokio atvejo, kad vienos šalies sportininkai už sukčiavimą iš olimpinių žaidynių būtų brukami lauk ištisais būriais.
Nedaug trūko, kad Rusijos delegacijos Rio de Žaneire išvis nebūtų buvę. Galiausiai Tarptautinio olimpinio komiteto vadovybė pabūgo stoti į totalinį karą su apgavikais, bet dauguma susitepusių rusų teisingumo neišvengė.
Taigi Rio de Žaneire švariems atletams nereikės konkuruoti su dopingu varomomis mašinomis.
Ką tai reiškia žvelgiant iš Lietuvos olimpiečių stovyklos? Didesnes galimybes kovojant dėl aukščiausių apdovanojimų. Ypač tiems, kurių pagrindiniais varžovais laikyti būtent Rusijos atletai.
Savo įžvalgomis garsėjanti JAV naujienų agentūra „Associated Press“ prognozuoja, kad Lietuva pelnys keturis medalius – 1 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos.
Aukščiausiai iš lietuvių vertinamos L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės galimybės – šiuolaikinės penkiakovės auksu. R.Meilutytei 100 m krūtine rungtyje numatomas sidabras, tiesa, su išlyga, kad ją pralenktų pirmiau kažkokiu būdu iš dopingo skandalų turinti išplaukti J.Jefimova. Abiem irkluotojų porinėms dvivietėms – S.Ritteriui ir M.Griškoniui bei M.Valčiukaitei ir D.Vištartaitei – planuojama bronza.
Tiesa, „Associated Press“ prizininkų trejete nemato Lietuvos krepšininkų, aukščiausias vietas atidavusi JAV, Prancūzijai ir Ispanijai.
Bet jau kiek kartų prieš svarbiausias varžybas ekspertai yra kalbėję, kad Lietuvos rinktinė neverta vietos ant pakylos? Ne visada efektinga, bet stabiliai efektyvi lietuviška krepšinio mokykla ne vieną prognozę yra apvertusi aukštyn kojomis.
Pakanka atsigręžti į trejų metų ciklą po 2012-ųjų žaidynių. Londone ketvirtfinalyje suklupę mūsiškiai pakeliui į Rio de Žaneirą dukart tapo Europos pirmenybių prizininkais, o pasaulio čempionate finišavo ketvirti.
Ši olimpiada bus septintoji iš eilės, kurioje dalyvaus Lietuvos krepšinio rinktinė. Mažai šaliai tai – unikalus rezultatas. Lietuviai jau pasirengę naktinėti gyvendami Brazilijos laiku ir, priešingai ekspertų prognozėms, tiki, kad krepšininkai užkops ant pakylos.
Juk sportas labiausiai žavi būtent savo nenuspėjamumu. Lietuva į 2016-ųjų žaidynes pasiuntė 67 atletus ir žiūrės, ar greta pripažintų pretendentų į medalius iššaus dar kas nors.
Dažnas atletas ar treneris, ypač po nesėkmių, mėgsta prisidengti šiuolaikinių olimpinių žaidynių atgaivintojo P.de Coubertino žodžiais, kuris apie olimpiečius esą ištaręs: „Svarbu ne laimėti, o dalyvauti.“ O iš tiesų prancūzų baronas pasakė: „Svarbu ne laimėti, o dalyvauti ir kovoti dėl pergalės.“
Kiekvienas Lietuvos atletas savo pirmąją olimpinę pergalę jau pasiekė įveikdamas aukštus atrankos į žaidynes barjerus. O dabar tegul pildosi Lietuvos delegacijos Rio de Žaneire vėliavnešės buriuotojos G.Scheidt linkėjimas: „Laikas mėgautis šia akimirka. Linkiu visiems sąžiningos kovos ir pagarbos vieni kitiems.“
Nuo nepriklausomybės atgavimo nebuvo vasaros žaidynių, iš kurių lietuviai grįžtų be medalių. Vadinasi, yra didelė viltis, kad kai Rio de Žaniere užges olimpinė ugnis, vėl turėsime kuo didžiuotis.