„Aišku, kad atvykti į žaidynes esant čempionei visada yra kas kita, nei startuoti būnant vos penkiolikos, turint dešimtą rezultatą pasaulyje, kai niekas net nesitiki tavęs matyti finale, o tu laimi“, – sakė J.Ruddas.
R.Meilutytės treneris atvirai papasakojo, kas plaukikei buvo sunkiausia ruošiantis antrajai gyvenime olimpiadai ir kokią taktiką ji pasirinks Rio de Žaneire.
- Pernai rudenį Rūta susilaužė ranką, reabilitacija užtruko iki Naujųjų. Kaip tai atsiliepė rengiantis olimpiadai?
– Iš šios situacijos išėjome geriausiai, kaip galėjome. Sausį ji grįžo į baseiną, vasarį tinkamai treniravosi ir nuo tada viskas ėjosi gerai.
Skirtumas nuo ankstesnių metų tas, kad negalėjome jai duoti atsipalaiduoti nė vieneriose iš ankstyvųjų sezono varžybų.
Šį sezoną ji kilo sunkiai treniruodamasi ir pakankamai išvarginta. Dabar baigiame atsigavimo procesą ir per artimiausias 48 valandas pamatysime, ar mums pavyko.
- Vadinasi, turėjote lenktyniauti su laiku ir skubinti pasirengimą?
– Praradome daug plaukimo treniruočių, bet kas pakeitėme treniruokliais ir bėgiojimu. Baseine dirbome kojomis, bet rankomis – ne. Taip kad tai ne tai, ko norėjome. Kai plaukėme jaučiau, kad nedarome nieko papildomo ir kažko kitaip.
- Kaip Rūta jaučiasi stodama į varžybas būdama olimpinė čempionė? Ar tai pakeitė jos požiūrį, pridėjo spaudimo?
– Spaudimą ji jautė jau 2013-aisiais, kai po olimpiados nuvyko į pasaulio čempionatą. Ir tas spaudimas daugeliu aspektų niekuo nesiskiria nuo dabartinio. Jei esi olimpinis čempionas, dalyvaudamas kiekvienose varžybose žinai, kad būsi stebimas: žiūrovai, šeima, draugai, žiniasklaida iš tavęs tikėsis. Visa tai Rūta patyrė iškart po Londono olimpiados.
Su tokiais dalykais ji susitvarkė labai gerai. Todėl esu tikras, kad ir čia ji bus tvirta, plauks su aistra ir didžiuodamasi savo šalimi. Nes Rūta žino, kad gimtinėje ją visi palaiko ir ji dėl Lietuvos žmonių nori padaryti viską, ką įstengia. Neabejoju tuo.
- Kokia bus jūsų taktika atrankoje, pusfinaliuose ir – tikėkimės – finale?
– Taip, tikėkimės – ir finale. Jūs nepamatysite visko atrankoje. Kiek daugiau pamatysite pusfinalyje ir, tikėkimės, išvysite viską finale. Kad viskas bus gerai ir ji ten plauks.
Distancijos pradžią pirmuose etapuose jai patinka plaukti taip, kaip ji darytų finale. O pabaigoje ji mėgsta kiek atsipalaiduoti, kad išsaugotų energiją. Ypač tai svarbu bus šiandien, nes jai teks plaukti ir vėlai vakare.
Jei Rūta sugeba patausoti save atrankoje ir atsinešti daugiau į vakaro plaukimą, tada gali komfortiškai patekti į finalą užsitikrinusi geresnį takelį.
- Kaip atrodė jos paskutinė diena prieš startą – šeštadienis?
– Treniruotė buvo gera. Apšilome prieš varžybas. Atlikome daugiau startų nuo bokštelio, nes Rio olimpinis baseinas yra 3 metrų gylio, kai paprastai būna dviejų. O tai keičia panėrimą – kartais atsiduri per giliai. Todėl mes papildomai atlikome šuolių į 3 metrų baseiną, kad tą per varžybas padarytume kaip įmanoma geriausiai.
Likus dviem trims dienoms iki starto treniruočių baseinai yra beprotiškai perpildyti. Todėl gali atlikti tik labai konkrečias užduotis. O kartais net negauname vietos arba ta vieta laisva yra ne tada, kai mums jos reikia, nes vakarai prieš startą baseinuose nežmoniškai perpildyti.
Treniruočių stovykloje Tenerifėje mes keletą savaičių dirbome pritaikydami kūno laikrodį olimpiadai. Treniravomės nuo 10 valandos vakaro iki vidurnakčio, vakarieniavome pusę pirmos nakties – tam, kad pasiruoštume dabartiniam ritmui.
Bet kiekvienas pageidauja treniruotis tuo laiku, kada vyks varžybos. Todėl baseinai būna sausakimši.
Bet šeštadienį nuveikėme keletą gerų dalykų. Rūta susitiko daug savo varžovių, kurias galėtų pavadinti draugėmis. Ji visada sveikinasi su priešininkėmis, juokauja. O šiandien reikės surimtėti.
- Ar ir šeštadienį turėjote vėlyvą vakarinę treniruotę?
– Ne. Varžybų išvakarėse Rūta visada turi vakarą atsipalaiduoti, pasiruošti psichologiškai, susidėlioti ekipuotę. Taip kad treniravomės šeštadienį ryte ir į baseiną grįšime šįvakar.
- Rūta pastarosiomis dienomis nebendravo su žiniasklaida, norėjo ramybės. Bet per tą laiką buvo daugybė neramumų tarptautiniuose plaukimo vandenyse. Ar ji sekė naujienas, ypač tokias prieštaringas – ryte vienas, vakare – jau kitas?
– Kai mes buvome treniruočių stovykloje ji kasdien skaitė naujienas: kas įvyko, ryte – vienas sprendimas, vakare – kitas. Bet Rio yra taip pat kaip buvo Londone: ji išjungė savo „Facebook“ ir „Twitter“.
Rūta izoliuoja save nuo to, kas vyksta aplink.
Be to, mes nieko negalime padaryti. Sprendimai – ne mūsų rankose. Galbūt plaukimo treneriai kažką pakeis po olimpiados. Bet per artimiausias savaites mes tiesiog turime priimti tai, kas vyksta. Paskui grįšime prie tų reikalų ir žiūrėsime, ką galime padaryti, kad tų nesąmonių daugiau nebūtų.
- O ko ketinate imtis?
– Dabar net neįsivaizduoju. Rugsėjį posėdžiaus plaukimo trenerių asociacija, kurioje kiekviena šalis turi savo atstovą. Ir po to, manau, iki 2020-ųjų Tokijo olimpiados pamatysime pokyčių. Bet kol kas tai – embriono stadijoje. Lengva kalbėti, kas gali arba negali atsitikti. Dabar tam – ne laikas. Dabar metas varžytis didingame renginyje, įsijausti į jį ir žiūrėti, kokie bus rezultatai.
- Ar amerikiečio trenerio Dave’o Salo atsisakymas dirbti su Julija Jefimova reiškia daug?
– Aš nežinau, ar tai buvo jo paties sprendimas. Manau, kad tokios yra JAV plaukimo federacijos taisyklės. Bet mums tai neturi didelės reikšmės. Viskas priklauso nuo mūsų, kaip parengsime Rūtą ir kaip ji plauks olimpiadoje.
Jeigu nori tapti olimpiniu čempionu, turi peršokti per visus, kad galėtum pasakyti: aš aplenkiau visus. To mes ir sieksime per artimiausias dvi dienas.
Tie aplinkiniai įvykiai liūdina, bet kortos išdalytos ir dabar mes turime lošti.
