Tačiau 25-erių klaipėdietis susitvarkė su įtampa, išrovė 177 kg, paskui išstūmė 215 kg ir dvikovėje surinkęs 392 kg iškovojo Rio de Žaneiro žaidynių bronzą svorio kategorijoje iki 94 kg.
„Buvo labai sunku. Rodės, apšilimo sektoriuje viskas klostėsi gerai, bet pradėjus varžybas patys matėte, kas įvyko. Džiugu, kad sugebėjau su tokiu rezultatu prasibrauti tarp trijų stipriausių pasaulio valstybių“, – kalbėjo A.Didžbalis.
Savo iškeltais kilogramai jis nebuvo patenkintas: „Rezultatas – man gėda. Aš esu maksimalistas. Įsivaizdavau kai ką kita. Kaip pavyzdys: Lietuvos čempionate iškėliau 406 kilogramus. To potencialo yra, bet jaudulys padarė savo. Nekasdienės varžybos, todėl ir spaudimas buvo. Bet džiaugiamės, kad turiu bronzą“.
Trečiasis rovimas, anot jo, buvo atsargus: „Tai buvo situacija viskas arba nieko. Todėl nenorėjau, kad viskas išsprūstų iš rankų“.
Pastaruoju metu visą sporto krečiantys dopingo skandalai smarkiai palietė ir sunkiąją atletiką. Bet A.Didžbalis nenorėjo daug apie tai kalbėti: „Mano darbas – kelti štangą, sportuoti. O ten kas vysta kitose šalyse aš nežinau. Jie patys turi eiti ir aiškintis, tai jų reikalai“.
Sportininkas sakė: „Mūsų sportas žavus tuo, kad mes keliame tokius svorius, kokių eilinis žmogus net nepajudintų“.
Ar jį žeidžia tai, kad daugiau kalbama ne apie tai, o apie dopingą?
„Visuomet buvo žmonių kurie tai supranta ir kurie nesupranta šio sporto. Nekentėjų buvo ir bus. Aš šioje situacijoje nieko negaliu pakeisti“, – atsakė A.Didžbalis
Po to, kai užsitikrino bronzą, A.Didžbalis ant varžybų pakylos atliko salto. O eidamas į prizininkų spaudos konferenciją su olimpiniu medaliu ant kaklo, jis jau nerodė jokių emocijų: „Išsikroviau. Po to atsigausiu. Banguoju“.
Iš karto po prizininkų spaudos konferencijos jis ir kiti prizininkai buvo pakviesti duoti dopingo mėginį.
