Baigiantis pirmadienio dienai, sostinės oro uostas buvo labiau panašus į sportininkų pagerbimo vakaronę: atvykimo salėje šypsodamasis stovėjo Rio de Žaneire nuo ne itin teisingo teisėjų sprendimo nukentėjęs boksininkas Eimantas Stanionis, greitu žingsniu link durų žengė žaidynėse savo rankos taiklumą olimpiadoje mėginęs šaulys Ronaldas Račinskas, krykštavo iš Italijoje vykusio Europos krepšinio čempionato užėmusi šeštąją vietą sugrįžusios Lietuvos šešiolikmečių rinktinės žaidėjos.
Tačiau daugiausia dėmesio sulaukė ir Rio sugrįžę mūsų šalies plaukikai – R.Meilutytė ir Giedrius Titenis.
Reisu iš Rygos į Vilnių prieš pat vidurnaktį parskridusi 19-metė R.Meilutytė buvo kur kas geresnės nuotaikos nei iškart po Rio de Žaneiro žaidynių startų 100 metrų krūtine distancijoje.
Jos balse jau neskambėjo visiško nusivylimo gaidos ir ji jau nekartojo išsakytų Brazilijoje minčių. „Viską paaukojau dėl šių žaidynių, septintoji vieta nėra smagiausias dalykas. Kartais sunku rodyti gerus rezultatus“, – rugpjūčio 10-ąją Rio de Žaneire specialioje spaudos konferencijoje tramdydama ašaras kalbėjo dukart Lietuvos Metų sportininke rinkta R.Meilutytė.
„Nebuvau namie jau nuo gruodžio mėnesio – labai smagu sugrįžti. Nekantrauju visus namiškius pamatyti ir apkabinti. Sužinojau, kad antradienį Kaune bus mano oficialios sutiktuvės – labai keistas ir nuostabus jausmas. Pasirodo, nepaisant mano situacijos, esu palaikoma, už mane žmonės serga. Ačiū Kaunui už tokį palaikymą“, – jau šypsodamasi sakė R.Meilutytė.
Pati sportininkė greičiausiai kuo greičiau žada užmiršti svetingą, bet nemielą 2016-ųjų Rio olimpiadą.
Iki olimpinio finalo be didesnių problemų nusiyrusiai R.Meilutytei svarbiausias ketverių metų startas virto nusivylimo ir ašarų pakalne. O Lietuvoje: šoko būsena, kai žmonės atsisakė tikėti faktu: lietuvė liko be Rio apdovanojimo.
Atrodė, kad rugpjūčio 9-ąją finale Londono olimpiados čempionė iš Lietuvos yrėsi ne per žydrą olimpinio baseino vandenį, o klampioje pelkėje. Jau trejus metus pasaulio rekordo - 1 min. 4,35 sek. – niekam neužleidžiančios R.Meilutytės rezultatas buvo toli gražu ne čempioniškas – 1 min. 7,32 sek.
Tai buvo vienas prasčiausių pasirodymų karjeroje ir prasčiausias Rio de Žaneire: atrankoje ji distanciją įveikė per 1 min. 6,35 sek., o pusfinalyje – per 1 min. 6,44 sek.
Tai būtų geras rezultatas šimtams puikių plaukikų, bet ne R.Meilutytei, o užimta tik septintoji vieta olimpiadoje – keista pozicija vien tik aukso bei sidabro medalius įvairiuose turnyruose ir čempionatuose šlavusiai Lietuvos plaukimo pažibai.
„Rankos trauma nukritus nuo dviračio 2015 metų rudenį buvo pats sunkiausias iššūkis gyvenime“, – kalbėjo pastaruosius 10 mėnesių apžvelgusi R.Meilutytė.
- Tai vis dėlto trauma turėjo įtakos olimpiniam rezultatui?,– jau antradieniui skaičiuojant pirmąją valandą buvo paklausta R.Meilutytė.
– Pasirengimas olimpiadai tikrai buvo sutrikdytas. Juk traumą gavau tuomet, kai vos tik prasidėjo sezonas. Todėl šešis mėnesius negalėjau visavertiškai treniruotis. Tačiau stengėmės padaryti viską, kad rezultatas būtų kuo geresnis.
- Olimpiada baigėsi. Ir baigėsi jums ne itin sėkmingai. Dar ilgai gyvensite tomis akimirkomis?
– Dar gyvensiu tais prisiminimais, tačiau mąstysiu, ką reikėtų daryti geriau, kaip eiti į priekį ir nekartoti klaidų. Daug ką teks pačiai pergalvoti. Tačiau dabar norėčiau labiau pailsėti, pabūti su draugais ir kuo mažiau galvoti apie sportą.
- Kada bus tas laikas, kai vėl nersite į plaukimo takelį?
– Nežinau. Mes su treneriu tai palikome savieigai. Jis pasakė – kada norėsi judėti, tuomet ir grįžk treniruotis. Bet dabar reikia labiau pailsėti.
- Apie Rusijos atstovę Juliją Jefimovą, kuri po dviejų dopingo skandalų ir teismų galiausiai gavo teisę startuoti Rio olimpiadoje ir laimėjo du sidabro medalius, esate kalbėjusi. Ar jos buvimas baseine labai erzino jus asmeniškai?
– Iš esmės manęs tai neerzino. Kai sužinojau, kad ji bus, manęs tai tikrai neišmušė iš vėžių. Man nesvarbu, kas plaukia šalia manęs kitame takelyje, – žinoma, geriau, jei tai „švarios“ varžovės. O tai, kad šalia plaukia J.Jefimova ar kita sportininkė, turėjusi problemų dėl dopingo, kaip ir kitiems, niekada nėra smagu.
- Jei galėtumėte pasirinkti: ar septintoji vieta, kurią jūs laimėjote, ar J.Jefimovos sidabro medalis, tačiau toks pats psichologinis spaudimas – ką pasirinktumėte?
– Tai ir taip aišku. Pasirinkčiau septintąją vietą. Tik taip...
- Ką reikia daryti kitaip, kad rengiantis kitai olimpiadai nepasikartotų toks pats scenarijus?
– Yra įvairių dalykų. Gal treniruočių procesas turėtų būti kitas. Manau, psichologiniai dalykai yra ne paskutinėje vietoje. Atrodo, kad plaukiau lyg nepailsėjusi, nors turėjau nemažai laiko be startų – tai labiau yra psichologiniai dalykai nei fiziniai.
Vasaros olimpines žaidynes RIO 2016 žiūrėkite per „Lietuvos ryto“ televiziją arba portale www.lrytas.tv
