Praėjus valandai po ketvirtfinalio 33-ejų Lietuvos dviratininkė vėl skriejo olimpinio velodromo treku, tačiau jėgos jau buvo išsemtos – kaip ir prieš aštuonerius metus Pekine, S.Krupeckaitė sprinto rungtyje užėmė septintąją vietą.
Kovoje dėl 5-8 vietų S.Krupeckaiė 0,203 sek. atsiliko nuo kinės T.Zhong, kuri ir užėmė penktąją vietą.
Padarė klaidą
Pirmajame važiavime stipriausiai Lietuvos dviratininkei labai nepasisekė – ji kiek sudelsė, leido spurtuoti jai už nugaros važiavusiai varžovei, kuri atitrūko ir lietuvei tapo nepavejama. S.Krupeckaitė nuo jaunosios britės atsiliko 1,139 sek.
Antrasis važiavimas buvo kiek atkaklesnis, tačiau ir šį kartą 10 metų už lietuvę jaunesnė varžovė buvo greitesnė 0,232 sek.
„Pirmajame važiavime nebuvau pasiruošusi jos atakai. Nors dariau taip, kad ji pradžioje išvažiuotų į priekį, bet negalvojau, kad viskas taip greitai įvyks – tai buvo didžiausia mano klaida. Aš per daug miegojau. O antrajame važiavime ji buvo labai aktyvi ir nepaliko man šansų net priartėti prie jos“, – apie pralaimėtą ketvirtfinalį kalbėjo S.Krupeckaitė.
Nors medaliai liko šalia, labiausiai patyrusi Lietuvos olimptietė apmaudo neliejo.
„Kol kas, šią akimirką, džiaugiuosi šiomis varžybomis. Jaučiuosi gerai atidirbusi, nesu nusivylusi – nebent keirino rungtimi – ten norėjosi užimti aukštesnę vietą (lietuvė buvo 12-ta – red.). Bet padariau nemažai ir džiaugiuosi savimi“, – po finišo kalbėjo dviratininkė.
2004 metais Atėnuose S.Krupeckaitė sprinto rungtyje galutinėje įskaitoje užėmė septintąją vietą, 2008 metais Pekine – aštuntąją, 2012 metais Londone – penktąją. Medaliai visuomet būdavo arti, bet jų pasiekti niekaip nepavykdavo.
Įveikė stiprias varžoves
Lietuvė rungties aštuntfinalyje pranoko tituluotąją australę, šešių olimpinių medalių savininkę, Londono olimpinių žaidynių čempionę Anną Maers, o vėliau 0,001 sek. buvo greitesnė už olandę Ellis Ligtlee, kuri sprinto rungtyje laimėjo Europos čempionato auksą ir Rio triumfavo keirino rungtyje.
– Vakar įveikėte stiprias varžoves. Ar sulaukėte daug palaikymo iš Lietuvos? – žurnalistai paklausė S.Krupeckaitės.
– Tikrai daug ir tas palaikymas džiugina. Bet labiausiai reikia pasitikėti savimi. Tik tada galėsi eiti pirmyn.
– Kokie jūsų tolimesni planai?
– Europos čempionatas Paryžiuje – ne už kalnų (spalio mėnesį – red.)
– O kitos olimpinės žaidynės Tokijuje – planuose ar dar apie tai anksti galvoti?
– Nežinau, bet greičiausiai ne. Pati gal tingiu (juokiasi). Gyvenimas parodys. Kai sportuoji tiek metų ir vieną dieną pasakyti, kad viskas.. Ką aš veiksiu? Daugiau nieko nemoku (šypsosi). Namie kepti blynus – ne man. Bet kai pagalvoji, kad dar ketveri metai važiavimo, tai gal jau gana..
– Bet olimpinio medalio siekti vis dar norisi?
– Net nežinau jau.. Tiek kartų to norėjau, siekiau. Bet šiai dienai esu tiek daug prisisportavusi, prisitreniravusi. Atsibodo jau ta įtampa, treniruočių grafikas, reikalavimai iš savęs, spaudimas iš trenerio, įtempta dienotvarkė.
Norisi keltis be žadintuvo, norisi per pusryčius ramiai pasėdėti ir paskaityti laikraštį. Norisi normalaus žmogiško gyvenimo. Sportuoti tikrai sportuosiu, bet kiek tai užtruks ir ar dalyvausiu Tokijuje, negaliu dabar atsakyti.
Po Europos čempionato atsigausiu ir tada žiūrėsim – kaip rezultatai, kaip sveikata. Reikia ir vaiką į darželį išleisti (juokiasi). Gal ir dar vieno vaiko reikia (juokiasi). Bet ne dabar. Dabar per daug visko.
