Jis ką tik buvo baigęs paskutinę šiuolaikinės penkiakovės rungtį – šaudymą ir bėgimą.
Tada pakilo, nuėjo pasiimti dėklo ir savo lazerinio pistoleto, praėjo per visą stadioną.
Tačiau, kad ir ką bedarytų, mintys grąžindavo jį atgal – ant braziliško žirgo, vardu Sl Special.
Nuo jo 29 metų lietuvis krito, kai kliūtį užkliudęs žirgas staiga sustojo.
J.Kinderis perlėkė per žirgą bandydamas nepaleisti vadžių, bet šios plyšo.
Žirgas nudūmė per stadioną. Kiek palaukęs J.Kinderis nubėgo iš paskos.
Jis paprašė teisėjų dar kartą sėsti ant žirgo ir tęsti kovą per ketvirtąją rungtį, prieš kurią rikiavosi 23-ias.
Tačiau ir antrasis išjojimas baigėsi prastai – peršokus per vieną kliūtį, žirgas sustojo prie kitos.
Tai reiškė 0 taškų už jojimo kliūtį ir kritimą į 35 vietą.
Nors J.Kinderis pakilo viena pozicija per šaudymo ir jojimo rungtį, varžybos buvo nuplaukusios.
„Šaudžiau, bet mintyse sėdėjau ant žirgo, – po varžybų „Deodoro“ stadione pripažino J.Kinderis, likęs 34 vietoje tarp 36 penkiakovininkų. – Dabar net baisu vienam pasilikti.
Nežinau koks pabusiu ryte, nežinau, ar iš viso užmigsiu. Jausmas toks, kokio nelinkėčiau net savo priešui.“
Jis teigė, kad norėtų perimti iš Lauros Asadauskaitės tvirtumą reaguojant į nesėkmę varžybose.
Londono olimpinė čempionė Rio de Žaneire irgi nesusitvarkė su žirgu penktadienį, kai, negavusi nė taško jojimo rungtyje, liko 33-ia.
„Ji bent sugebėjo ateiti į vakarienę ir priimti nesėkmę, nors galėjo laimėti medalį, – sakė J.Kinderis. – Ir aš norėčiau tai priimti kaip sporto pamoką. Tačiau kol kas nepavyksta.“
- Ar tik užlipęs ant žirgo pajutote, kad kažkas yra negerai? - Lrytas.lt paklausė J.Kinderio.
– Žirgo šeimininkas iškart mane perspėjo, kad tai yra greitas žirgas. Leido suprasti, kad bus reikalų.
Net atsisėsti buvo sudėtinga, nes žirgas sukosi ratu. Būna, kad per apšilimą šiek tiek ant žirgo pažingsniuoji, pajoji risčia. Bet apie tai nebuvo net minties.
Galbūt atrodė, kad į stadioną jis įžengė ramiai, bet reikėjo pastangų išlaikyti.
Buvo slidi danga, nes tuo metu lijo. Jis pasijuto neužtikrintai.
- Nepaisant to, įveikėte kelias pirmąsias kliūtis. Kas nutiko tada?
– Aš įtariau, kad jis rengiasi atsispirti. Todėl pakilau balne.
Toliau patys matėte – jis ištempė mane ant kaklo.
- Nesusižeidėte?
– Ne. Galbūt rytoj kažką jausiu, bet viskas bus gerai.
- Kas vyko jūsų galvoje, kai nukritote ir pasileidote paskui žirgą?
– Nebėgau iškart, nes jei bėgsi paskui žirgą, jis lėks dar toliau.
Kai vėl užsėdau, nebesupratau, per kokią kliūtį man reikia šokti. Klausiau Andrejaus (A.Zadneprovskio, – red.), bet jis irgi nežinojo.
50 prieš 50 svarsčiau galimybes, ar toliau šoku per teisingą kliūtį. Viskas buvo išgaravę iš galvos.
Teisėjai nebenorėjo man leisti joti, nes trūko pavadys. Įprastai negalima taip joti.
„Tavo atsakomybė,“ – pasakė teisėjai. Ir aš išjojau.
- Bet šiuo žirgu turėjęs joti Vokietijos penkiakovininkas paskui pakeitė žirgą.
– Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės prezidentas (Klausas Schormannas, red.) yra ir Vokietijos šiuolaikinės penkiakovės vadovas.
Man apmaudu, kad mane diskvalifikavo ne dėl per didelio klaidų skaičiaus, bet dėl pasibaigusio laiko limito.
Juk prieš Laurą tuo pačiu žirgu (Calgary Z) jojosi egiptietė krito du kartus, bet tai buvo prilyginta jos klaidai ir žirgo pakeisti neleido.
Keisti galima, jei žirgas sustoja pats prieš kliūtį.
Noriu pasakyti, kad, jei Laurai būtų leidę pakeisti žirgą, ji galėjo laimėti medalį, net jei būtų kiek klydusi ant žirgo.
- Kame vis dėlto svarbiausia problema – ar braziliški žirgai buvo prastesni?
– Nemanau. Daug priklauso nuo jojimo stiliaus. Pavyzdžiui, man labiau tiktų toks, kuriuo reikia griežčiau joti. Šįkart turbūt reikėjo švelniau jį valdyti.
Kita vertus, moterų varžybose šis žirgas nedalyvavo.
Jei žirgas būtų buvęs be priekaištų, jį būtų leidę į moterų varžybas taip pat.
Žirgų yra kokie 25. Iš jų apie 21 turi būti atvesti į burtų traukimą – 18 joja, o trys žirgai lieka rezerve.
Maniškio žirgo per moterų varžybas net nebuvo rezerve.
Man pavyko su juo pavieniai šuoliai per apšilimą. Tačiau stadione, kur reikia daryti šuolį po šuolio, viskas yra kitaip. Slidi žolė, įtampa.
Apmaudu, nes esu vyresnis penkiakovininkas, mano jojimas buvo solidesnis pastaraisiais metais.
Suprantu, kad galėjau padaryti vieną šiurkščią klaidą. Tačiau jei ir taip, jis ir toliau nešoko.
- Ar nesinorėtų, kad šiuolaikinėje penkiakovėje taisyklės kaip nors keistųsi, kad galima būtų apsisaugoti?
– Nežinau, viskas labai sudėtinga, procesai nėra greiti, reikėtų ilgos analizės.
Žinote, mums skaudu, kai tai paliečia lietuvius.
Bet ant pakylos stovi žmonės, jiems viskas yra gerai.
Jie nenorėtų keisti žirgų kokiais dviračiais, nes turi medalį, jaučiasi laimingi, visa tauta juos laiko didvyriais.
