Japonijos valdžia jau skyrė 7,3 mlrd. JAV dolerių naujo
stadiono ir kitų olimpinės infrastruktūros objektų statybai. Ši
suma, žinoma, dar gerokai augs, nes šalis planuoja transporto
sistemos modernizavimui išleisti milijardus JAV dolerių.
Remiantis Japonijos centrinio banko skaičiavimais, šios
investicijos per ateinančius dvejus ar trejus metus metinė BVP
augimo tempą padidins 0,3 procentinio punkto.
Sh. Abe tikisi, kad olimpiada iki 2020 metų padidins užsienio
turistų skaičių iki 40 mln. žmonių. Be to, premjeras tikisi, kad
sportas taps pagrindine sritimi, prisidėsiančia prie nominalaus
Japonijos BVP padidėjimo 20 proc., lyginant su 2015 metų lygiu.
Japonijos sričių, susijusių su sportu, įskaitant sporto
įrangos gamybą ir pardavimą, sporto varžybų transliacijas bei
sporto objektų eksploatavimą, pajamos nuo 2002 iki 2012 metų smuko
20 proc. Šalies valdžia tai sieja su demografiniais veiksniais. Ji
tikisi iki 2020 metų padvigubinti šių sričių pajamas, o iki 2025
metų jas net patrigubinti.
Japonijos valdžia ketina ne tik statyti naujų stadionų, vystyti
sporto turizmą, bet ir populiarinti sporto renginių stebėjimą
baruose ir restoranuose. Apklausos rodo, kad japonai sporto renginių
stebėjimui per metus išleidžia tik 6,6 JAV dolerio.
Tačiau nors iki olimpiados dar yra daug laiko, Japonija jau
susidūrė su kai kuriomis problemomis. Pernai pagrindinio olimpinio
stadiono statybos buvo sustabdytos dėl viršyto biudžeto. Gruodį
buvo susitarta dėl paprastesnio projekto, ir statybos bus atnaujintas
šiais metais ir turėtų būti baigtos 2019 metais.
Ekspertų teigimu, pasirengimą olimpiadai gali apsunkinti ir
prastos oro sąlygos bei Japonijos seisminė padėtis.