Japonijos valdžia jau skyrė 7,3 mlrd. JAV dolerių naujo stadiono ir kitų olimpinės infrastruktūros objektų statybai. Ši suma, žinoma, dar gerokai augs, nes šalis planuoja transporto sistemos modernizavimui išleisti milijardus JAV dolerių.
Remiantis Japonijos centrinio banko skaičiavimais, šios investicijos per ateinančius dvejus ar trejus metus metinė BVP augimo tempą padidins 0,3 procentinio punkto.
Sh. Abe tikisi, kad olimpiada iki 2020 metų padidins užsienio turistų skaičių iki 40 mln. žmonių. Be to, premjeras tikisi, kad sportas taps pagrindine sritimi, prisidėsiančia prie nominalaus Japonijos BVP padidėjimo 20 proc., lyginant su 2015 metų lygiu.
Japonijos sričių, susijusių su sportu, įskaitant sporto įrangos gamybą ir pardavimą, sporto varžybų transliacijas bei sporto objektų eksploatavimą, pajamos nuo 2002 iki 2012 metų smuko 20 proc. Šalies valdžia tai sieja su demografiniais veiksniais. Ji tikisi iki 2020 metų padvigubinti šių sričių pajamas, o iki 2025 metų jas net patrigubinti.
Japonijos valdžia ketina ne tik statyti naujų stadionų, vystyti sporto turizmą, bet ir populiarinti sporto renginių stebėjimą baruose ir restoranuose. Apklausos rodo, kad japonai sporto renginių stebėjimui per metus išleidžia tik 6,6 JAV dolerio.
Tačiau nors iki olimpiados dar yra daug laiko, Japonija jau susidūrė su kai kuriomis problemomis. Pernai pagrindinio olimpinio stadiono statybos buvo sustabdytos dėl viršyto biudžeto. Gruodį buvo susitarta dėl paprastesnio projekto, ir statybos bus atnaujintas šiais metais ir turėtų būti baigtos 2019 metais.
Ekspertų teigimu, pasirengimą olimpiadai gali apsunkinti ir prastos oro sąlygos bei Japonijos seisminė padėtis.
