Uždarymo ceremoniją sausakimšame Marakanos stadione pradėjo
įspūdingi fejerverkai, o parolimpiečiai juos stebėjo sėdėdami
aikštėje.
Vienas pirmųjų pasirodymą surengė Jonathanas Bastosas
– be rankų gimęs brazilas, kuris tapo
žymiu atlikėju, grodamas gitara kojų pirštais.
Vėliau legendiniame stadione pasirodė aukso medalį futbolo-5
rungtyje iškovojusios Brazilijos parolimpinės komandos narys
Ricardinho su nacionaline vėliava.
Per smagią ceremoniją į šokio sūkurį spontaniškai
įsitraukė ir vorele išsirikiavę atletai. Tačiau linksmą
atmosferą trumpam pakeitė rimtis, kai susirinkusiųjų buvo
paprašyta tylos minute pagerbti šeštadienį tragiškai žuvusį
iranietį dviratininką.
Bahmano Golbarnezhado mirtis lenktynių
trasoje „skausme sutelkė“ visą parolimpinį judėjimą, savo
kalboje sakė Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas Philipas
Cravenas.
Organizatoriai pagaliau galėjo lengviau atsikvėpti, kad
neišsipildė prognozės, jog pirmosios olimpinės ir parolimpinės
žaidynės Pietų Amerikoje patirs nesėkmę.
„Misija įvykdyta“, – išdidžiai paskelbė Rio de Žaneiro
žaidynių organizacinio komiteto prezidentas Carlosas Arthuras
Nuzmanas.
Turėdamas galvoje nestabilią politinę situaciją Brazilijoje ir
šalį varginančią gilią recesiją, jis pripažino, jog „dėl
šios misijos būta daug abejonių“.
Paskelbęs žaidynes uždarytas, Ph.Cravenas sakė, kad Brazilija
išlaikė sunkų išbandymą.
„Šios žaidynės yra svarbus ženklas, kad šios jaunatviškos
ir nuostabios šalies laukia labai šviesi ateitis“, – sakė
Ph.Cravenas.