Uždarymo ceremoniją sausakimšame Marakanos stadione pradėjo įspūdingi fejerverkai, o parolimpiečiai juos stebėjo sėdėdami aikštėje.
Vienas pirmųjų pasirodymą surengė Jonathanas Bastosas – be rankų gimęs brazilas, kuris tapo žymiu atlikėju, grodamas gitara kojų pirštais.
Vėliau legendiniame stadione pasirodė aukso medalį futbolo-5 rungtyje iškovojusios Brazilijos parolimpinės komandos narys Ricardinho su nacionaline vėliava.
Per smagią ceremoniją į šokio sūkurį spontaniškai įsitraukė ir vorele išsirikiavę atletai. Tačiau linksmą atmosferą trumpam pakeitė rimtis, kai susirinkusiųjų buvo paprašyta tylos minute pagerbti šeštadienį tragiškai žuvusį iranietį dviratininką.
Bahmano Golbarnezhado mirtis lenktynių trasoje „skausme sutelkė“ visą parolimpinį judėjimą, savo kalboje sakė Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas Philipas Cravenas.
Organizatoriai pagaliau galėjo lengviau atsikvėpti, kad neišsipildė prognozės, jog pirmosios olimpinės ir parolimpinės žaidynės Pietų Amerikoje patirs nesėkmę.
„Misija įvykdyta“, – išdidžiai paskelbė Rio de Žaneiro žaidynių organizacinio komiteto prezidentas Carlosas Arthuras Nuzmanas.
Turėdamas galvoje nestabilią politinę situaciją Brazilijoje ir šalį varginančią gilią recesiją, jis pripažino, jog „dėl šios misijos būta daug abejonių“.
Paskelbęs žaidynes uždarytas, Ph.Cravenas sakė, kad Brazilija išlaikė sunkų išbandymą.
„Šios žaidynės yra svarbus ženklas, kad šios jaunatviškos ir nuostabios šalies laukia labai šviesi ateitis“, – sakė Ph.Cravenas.
