Moteris donoro laukė 18 mėnesių, o prieš operaciją vos begalėjo kalbėti ar iškelti rankas, norėdama išsiplauti plaukus. 70 procentų jos širdies audinio buvo neveiksnūs.
Brazilė prisipažino – kas yra jos gelbėtojas sužinojusi tik po persodinimo operacijos. Ji neturėjo supratimo, kad S.Henze buvo olimpinių žaidynių prizininkas ir Vokietijos rinktinės treneris, kurio žūtis aptemdė visas Rio de Žaneiro žaidynes.
Bet dabar, praėjus penkioms savaitėms po persodinimo, penkis anūkus turinti I.Balthazar yra be galo dėkinga žuvusiojo šeimai, kurie sutiko paaukoti jauno vyro organus.
„Neįtikėtinas dalykas, kad ta pati širdis greitai tvinksėjo po emocijų, iškovojus olimpinį sidabro medalį. Bet mano džiaugsmas visada kombinuosis su liūdesiu dėl šios šeimos netekties. Nerimauju dėl jo šeimos, kaip jie laikosi, kaip jie visą tai pakels“, – sakė brazilė.
S.Henze mirė praėjus trims dienoms po autoįvykio Rio de Žaneire. Vokietis su rinktinės kolega penktadienį važiavo taksi iš olimpinio irklavimo centro į sportininkų kaimelį ir pateko į avariją – treneris buvo vienintelis, stipriai nukentėjęs per šį įvykį: jam buvo sužalota galva.
Tragiška vyro lemtis sukėlė priešingus jausmus I.Balthazar – tai jai buvo paskutinis šansas gyventi. Net 80 procentų žmonių neišgyvena pirmųjų metų, belaukdami donoro. Ivonettės laikas taip pat sparčiai seko.
„Tai neišeina iš mano galvos. Mąstau, jog ši šeima turėtų būti labai prislėgta, kad Stefanas mirė taip „pigiai“ – eismo įvykyje svetimoje, dar besivystančioje šalyje. Bet nepaisant praradimo, jie vis tiek sutiko padovanoti gyvenimą tam, ko jie net nepažįsta, – jausmingai kalbėjo brazilė. – Norėčiau sutikti Stefano šeimą, apkabinti ir pasakyti, kokia jiems esu dėkinga.“
Ironiška, bet I.Balthazar buvo prieš olimpinių žaidynių rengimą Brazilijoje. Moteris teigė, kad į olimpiados rengimą investuoti pinigai geriau būtų išleisti sveikatos įstaigoms.
„Jaučiausi kaip ir dauguma brazilų, kad nedera išleisti tiek daug pinigų, kai turime daug problemų“, – sakė brazilė.
I.Balthazar prisimena tą akimirką, kada išgirdo, jog atsirado donoro širdis.
„Sūnus nuvežė mane į ligoninę per 15 minučių, visą kelią verkiau. Žinojau, kad tai vienintelė galimybė išgyventi, bet taip pat žinojau, kad tai gali būti paskutinė mano gyvenimo diena, kadangi operacijos galėjau ir neatlaikyti“, – prisiminė moteris.
Kad širdis priklausė S.Henze brazilės šeima sužinojo jau vykstant operacijai.
„Kada mama pabudo po operacijos, aš jai papasakojau. Ji pravirko ir šaukė, kad surastumėme tą šeimą, nes ji nori juos apkabinti, – prisiminė I.Balthazar dukra Renata. – Tą vakarą parašiau laišką Stefano šeimai ir perdaviau Vokietijos ambasados darbuotojams. Dievo paprašiau saugoti jų šeimą ir jiems parašiau, kad nežinau, kaip atsidėkoti.
Nacionalinio kardiologijos instituto transplantacijos koordinatorė Jaqueline Miranda pasakojo, kad S.Henzes organai išgelbėjo trijų žmonių gyvybes. Taip pat buvo persodintos atleto kepenys bei inkstai.
„Mes pasiūlėme šeimai paaukoti Stefano organus ir jie greitai sutiko. Nebuvo jokių dvejonių, nors jie ir buvo prislėgti vyro mirties“, – teigė gydytoja.
I.Balthazar pamažu sveiksta ir kitąmet net planuoja įveikti maratoną.
„Manau, kad vieną dieną bėgti. Būtų smagu paminėti vyro, kuris suteikė man teisę gyventi, atminimą tokiu būdu“, – sakė brazilė.
