„Jau laikas jums suteikti valstybinius apdovanojimus, kokius gauna visi, pelnę medalius. Ir piniginės premijos turi būti sulygintos. Tokių valstybių yra ir Lietuvai yra tiesiog negražu ir apgailėtina, kada matome iš Sporto departamento pasiūlymus suteikti skirtingus apdovanojimus ir premijas. Lietuva neturi sau to leisti“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pergalės pradėjo diskusiją
Rio de Žaneiro parolimpiadoje du aukso ir vieną sidabro medalius iškovoję sportininkai visuomenėje paskatino didelę diskusiją apie lygybę ir barjerus tarp sveikųjų ir neįgaliųjų, kurie trukdo Lietuvai juos griauti.
„Jūs jau įnešėte savo indėlį į permainų procesą, nes visuomenėje jau kilo didelė neįgaliųjų palaikymo banga ir diskusija. Tai – labai gerai. Tai – geras spaudimas politikams, kad jie pagaliau suprastų ir galėtų įvertinti kiekvieną mūsų laimėjimą, nes tai – Lietuvos laimėjimas ir garbė valstybei“, – sakė prezidentė.
Aukso medalį parolimpiadoje iškovojusiai Lietuvos vyrų golbolo rinktinei buvo įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Didysis kryžius. Auksą rutulio stūmimo ir sidabrą disko metimo rungtyse iškovojęs Mindaugas Bilius sulaukė padėkos rašto ir specialaus Prezidentės medalio. Sportininkas negalėjo gauti ordino, nes Riterio kryžių gavo prieš dvejus metus, o pagal įstatymą aukštesnį valstybės apdovanojimą jis gali gauti ne anksčiau kaip po trejų metų.
Tikslas – lygybė
Kai M.Bilius Rio de Žaneire iškovojo sidabrą diskos metimo rungtyje, tada stumdamas rutulį laimėjo auksą, o vėliau auksą iškovojo ir Lietuvos golbolo rinktinė, šalyje greit iškilo skirtingų premijų klausimas.
Pamatę nemenką skirtumą tarp parolimpiečių ir olimpiečių apdovanojimų, Lietuvos politikai ėmė kalbėti apie premijų didinimą. Vyriausybė netgi pareiškė, kad parolimpiečių premijos didės dvigubai.
Tačiau pasigirdo ir raginimų neskubėti, nes parolimpinis sportas nėra toks populiarus, tad neva sportininkams ir nereikėtų mokėti daugiau pinigų.
Lietuvoje už olimpinių žaidynių auksą skiriama 115,85 tūkst. eurų, sidabrą – 57,92 tūkst, o bronzą – 43,44 tūkst. Už parolimpinį auksą skiriama 17,38 tūkst. Šią sumą olimpiadoje gauna penktąją vietą užėmę sportininkai.
„Prezidentės žodžiai buvo suprantami ir labai reikšmingi. Nenoriu kalbėti apie premijas. Reikia kalbėti apie tai, kad būtų lygybę. Tai – pagrindinis tikslas. Turime būtų lygūs. Mes judame ta linkme ir taip jaučiamės“, – sakė M.Bilius, kuris tapo vienu skambiausių neįgaliųjų sportininkų balsų olimpiadoje.
Didysis klausimas – sistemos bėda?
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius į D.Grybauskaitės kritiką asmeniškai nereagavo. Nors anksčiau pats BNS agentūrai yra pabrėžęs: „Yra nutartis, kuria teismas pasisako dėl šių dviejų varžybų skirtumo, ir kad jos negali būti prilygintos kaip vienodos. Pavyzdžiui, M.Bilius, nemenkinant jokiu būdu jo pasiekimų, tikrai vertiname ir žavimės tuo sportininku, bet esmė – jo rezultatas, aukso medalis, pasiektas iš šešių sportininkų, jis aplenkė penkis.“
E.Urbanavičius teigė, kad jau dabar žinoma, kaip būtų galima pasiekti, kad parolimpiečiai ir olimpiečiai gautų tokias pat premijas.
„Kritika buvo ne mano atžvilgiu, nes nebuvo paminėta nei mano pavardė, nei pareigos. Tačiau buvo paminėtas KKSD, – sakė E.Urbanavičius. – Anksčiau esu sakęs, kad šioms problemoms spręsti reikia diskusijas. Iš pačių neįgaliųjų girdžiu skirtingus samprotavimus: tiek apie premijas, tiek apie požiūrį į juos, integraciją. Turime pakalbėti su jais ir su Vyriausybės atstovais, kurie gali didinti lėšas, jeigu jų prireiktų.“
Pasak KKSD vadovo, situaciją galėtų pakeisti visos finansavimo sistemos pokyčiai. E.Urbanavičius teigė, kad pokyčių siekė jau dvejus metus, bet vis atsimušdavo į sieną.
„Premijavimo klausimai – skirtingi visose šalyse. Čia yra įvairių atvejų. Gali iš viso nebūtų premijų – nei neįgaliesiems, nei sveikiesiems – bet tada reikėtų peržiūrėti biudžetus. Arba premijos yra mokamos neįgaliųjų organizacijų, kurios pačios sprendžia, kokias sumas skirti. Mes galime eiti prie šios sistemos. Klausimą paliktume neįgaliesiems, užtikrinant tam tikrą finansavimą. Taip pat ir su sveikaisiais. Tokiu būdu situacija galimai susilygintų. Jie valdytų situaciją. Bet tai yra ir bendrosios sistemos klausimas, apie kurį ir kalbu, bet kol kas man nepavyksta įtikinti, kad jis būtų sprendžiamas iš esmės“, – kalbėjo E.Urbanavičius.
Geriausias būdas – leisti nuspręsti patiems
E.Urbanavičius teigė, kad diskusijoje dėl premijų „vienos teisybės nėra“. Pasak KKSD vadovo, šiuo atveju geriausia klausimą palikti spręsti patiems sportininkų atstovams.
„Tai būtų geriausia ir etiškiausia. Turime sudaryti sąlygas, kaip ir dauguma šalių, tarp kurių yra turtingų valstybių. Tai būtų sąžininga ir teisinga. Bet juos palikti tokioje situacijoje, kokia yra dabar, būtų neteisinga, nes ji – neaiški. Nėra kriterijų, aiškių finansavimo dalykų. Tad pirmiau turėtume išspręsti tai, o tada kalbėtume apie galimybę sprendimo teisę atiduoti į jų rankas“, – kalbėjo E.Urbanavičius.
KKSD vadovas atvirai reiškė kritiką parolimpinių sporto šakų federacijoms, kurios, pasak E.Urbanavičiaus, netgi nesudaro aiškios strategijos.
„Neįgaliųjų organizacijos valdymo prasme – silpnokos“, – sakė E.Urbanavičius.
Aidi rinkimų varpai
Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Vytautas Kvietkauskas jau per žaidynes sulaukė aršios M.Biliaus kritikos. Šis pareiškė, kad LPOK vadovas nesuvokia neįgaliųjų sporto ir pačių sportininkų, todėl reikėtų rimtų permainų.
Jau būdamas Prezidentūroje M.Bilius neslėpė, kad gali stoti į kovą dėl LPOK prezidento posto.
Lrytas.lt portalas paklausė jau dvylika metų LPOK vadovaujančio V.Kvietkausko, ar šis užleistų postą, jeigu jį užimti norėtų glaudesnį ryšį su neįgaliųjų sportu turintis atstovas.
„Nesiruošiu niekam užleisti posto. Vieta nėra pasiimama. Jeigu atsiras žmogus, turintis programą, kuri parolimpinį sportą vestų į priekį, tada pasitrauksiu į šoną, – sakė V.Kvietkauskas, kuris nebuvo linkęs sutikti su KKSD kritika. – O jie turi neįgaliųjų sporto strategiją? Ką reiškia federacijų strategija? Jų strategija – ruošti sportininkus ir sudaryti jiems sąlygas. Tai ir yra visa strategija. Esame jiems ne kartą išdėstę, ko mums labiausiai reikia.“
LPOK prezidento rinkimai turėtų vykti kitų metų vasarį arba kovą.
