Prieš ketverius metus LTOK prezidento rinkimuose ne juokais buvo susikibę du čempionai – D.Gudzinevičiūtė įveikė Virgilijų Alekną 57:43.
Šiemet 44 metų lengvaatletis nusprendė eiti politiko keliu, o šešeriais metais vyresnė šaulė pasiryžusi tęsti pradėtus darbus.
– Kokie per ketverius metus padaryti darbai buvo svarbiausi? – „Lietuvos rytas“ paklausė D.Gudzinevičiūtės.
– Tie, kurie buvo akcentuojami, – viešumas ir skaidrumas.
Manau, kad šiuos siekius įgyvendinome. Visi gali surasti išsamią informaciją apie LTOK veiklą mūsų tinklalapyje.
Atskyrėme LTOK ir Lietuvos olimpinio fondo (LOF) biudžetus. Dabar visi 8 proc. lėšų nuo loterijos firmos „Olifėja“ veiklos skiriami olimpiniam sportui, o LOF renginiai finansuojami rėmėjų ir partnerių.
Atnaujinome Olimpinės dienos renginius – nuo kelių tūkstančių žmonių, kurie susirinkdavo sostinės Vingio parke, iki 15 tūkstančių, kurie šiemet buvo Šiauliuose.
Olimpinė diena keliauja per visą Lietuvą – kasmet rengiama vis kitame mieste. Be to, atsirado Olimpinis žiemos festivalis. Labai padaugėjo olimpinio sporto programų ir renginių – Mažųjų olimpiada, „Olimpinė karta“, Mokyklų žaidynės, „Išjudink save“, „Coca-Cola“ karavanas.
Visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad LTOK žinomumas ir veiklos vertinimas per šiuos metus gerokai išaugo.
– O kas nepavyko arba galėjo būti geriau?
– Nepavyko taip, kaip norėjome, bendradarbiauti su valstybės institucijomis.
Nors sporto bazės nėra mūsų veiklos funkcija, tikėjomės, kad bus daugiau diskutuojama ir labiau atsižvelgta į sportininkų poreikius.
– Iki jūsų LTOK net šešias kadencijas vadovavo Artūras Poviliūnas, pirmąkart išrinktas atkūrus organizaciją 1988 metais. Palyginimai buvo neišvengiami?
– Man dėl to nebuvo sunku, tačiau daug kam iki šiol tebesu ta „naujoji“ prezidentė.
Tačiau atėjau dirbti ne viena, o su nauja darbščia komanda.
– Po rinkimų 2012 metais LTOK vadovybėje ir direktorate pasikeitė nemažai žmonių.
Pagal ką rinkotės bendražygius?
– Kokių nors drastiškų pokyčių nebuvo. Beveik visi tie žmonės, kurie išėjo iš direktorato, jau buvo pensinio amžiaus, todėl viskas vyko natūraliai.
O į vykdomająjį komitetą norėjau, kad ateitų kitokį požiūrį turintys žmonės. Tačiau didelė dalis vykdomojo komitetų narių yra renkami, o aš galėjau siūlyti tik generalinį sekretorių, viceprezidentus ir vieną vykdomojo komiteto narį.
Aš ir generalinis sekretorius (Valentinas Paketūras. – Red.) sporte esame jau ilgus metus, todėl pakviesti kartu dirbti žmonės nebuvo atsitiktiniai.
Stengėmės ir stengsimės ateityje, kad visapusiškai būtų atstovaujami visi mūsų olimpinės bendruomenės nariai.
– Tapusi LTOK vadove ir toliau sėdate prie automobilio vairo. Kiek kilometrų nuvažiavote per ketverius metus?
– Būdama sportininkė daugiau nuvažiuodavau, nes būdavo daugiau tolimesnių kelionių. Tiksliai neskaičiavau, bet kelios dešimtys tūkstančių kilometrų bus.
– Ar nesulaukėte klausimų, kodėl jūsų nevežioja asmeninis vairuotojas?
– Kolegos iš kitų šalių olimpinių komitetų šiek tiek nustemba sužinoję, bet mano atsakymas yra paprastas: aš ir pati moku vairuoti.
Vienintelis nepatogumas tada, kai reikia Vilniuje važiuoti į kokią nors instituciją miesto centre. Tada jau reikia iš anksto pagalvoti, kur reikės palikti automobilį.
– Prieš trejus metus buvote išrinkta į Europos olimpinių komitetų (EOC) vykdomąjį komitetą.
Šiuo metu organizacija turi bėdų, nes EOC vadovas airis Patrickas Hickey per olimpiadą Brazilijoje sulaukė kaltinimų dėl spekuliacijos bilietais. Kaip suksitės iš šios situacijos?
– Dabar EOC prezidento įgaliojimai yra sustabdyti. Pagal įstatus jo vaidmenį atlieka viceprezidentas (slovėnas Janezas Kocijančičius. – Red.).
Manoma, kad viceprezidentas eis prezidento pareigas iki kitų metų, kai numatomi eiliniai EOC vadovybės rinkimai.
Spalio pabaigoje Minske vyks EOC Generalinė asamblėja, kurioje bus priimami svarbūs sprendimai dėl Europos jaunimo olimpinių festivalių, Europos žaidynių.
EOC veikloje aš vadovauju Lyčių lygybės komisijai. Iš pradžių tos pareigos atrodė kiek miglotai, bet po kelių posėdžių susidėliojome gaires, ir viskas tapo aiškiau.
Šioje Generalinėje asamblėjoje teiksime rekomendaciją nacionaliniams komitetams, kaip gerinti padėtį.
Gal pas mus situacija ir nėra bloga, tačiau tarp olimpinių sporto šakų federacijų Lietuvoje turime tik vieną moterį vadovę.
– O kiek moterų dabar vadovauja Europos šalių olimpiniams komitetams?
– Iš viso EOC yra 50 narių, o prezidentės yra trys: aš, Bulgarijos olimpiniam komitetui vadovauja buvusi garsi lengvaatletė, šuolių į aukštį pasaulio rekordininkė Stefka Kostadinova ir neseniai moterį vadove išsirinko Lichtenšteinas. Dar neteko su ja artimiau susipažinti.
Pasaulyje iš 206 šalių olimpinių komitetų moterys vadovauja 14.
– Praėjus porai dienų po LTOK rinkimų bus renkamas naujas Seimas.
Ar skaitėte partijų programas ir gilinotės, kiek dėmesio jos skirs sportui?
– Skaitėme ir matėme: sportas tikrai nėra populiariausia pažadų rinkėjams tema.
Turbūt visi anksčiau esame girdėję daugybę įvairiausių pažadų, bet ne visada jie įvykdomi.
– Ko tikitės iš naujo Seimo ir naujos Vyriausybės?
– Labai norėtųsi, kad atkreiptų daugiau dėmesio į sportą.
Labai gaila, kad dažnai dėmesys sportui apsiriboja dėmesiu čempionams, olimpinėms žaidynėms ir kitiems dideliems renginiams.
Mes ne kartą sakėme ir kartosime, kad bendras valstybės požiūris į sportą ir sportuojančius žmones turėtų būti kitoks.
Seimas paskelbė 2017-uosius Sporto metais, todėl viliamės, kad kas nors pajudės.