„Kol kas tai nutiko tik Rusijoje, bet naivu manyti, kad tai buvo vienintelė valstybė.
Turime plačiai atverti akis ir užtikrinti, kad mus pasiektų visa reikiama informacija“, – pareiškė WADA generalinis direktorius Olivier Niggli.
Po skandalo atsigauti sunku
Praėjusiais metais WADA paviešinta ataskaita atskleidė šokiruojančią padėtį Rusijoje.
Tyrimai parodė, kad Rusijos valdžia jau nuo 2011 metų slėpė teigiamus savo sportininkų dopingo testus, o 2014 metų Sočio olimpinėse žaidynėse veikė specialios mėginius klastojančios laboratorijos. Dar didesnis ažiotažas kilo sužinojus, kad tokį procesą prižiūrėjo pati Rusijos sporto ministerija.
2015 metų pabaigoje išaiškėjus šiai nelegaliai veiklai daugiau nei šimtui Rusijos atletų, įskaitant visą lengvosios atletikos komandą, buvo uždrausta varžytis Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Tai sudavė stiprų smūgį sporto pasauliui.
Po žaidynių WADA siekia, kad būtų užtikrintas skaidrumas Rusijoje. Vyksta bendradarbiavimas su Tarptautine futbolo federacija (FIFA) rengiantis 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatui Rusijoje.
„Kol kas dar sunku tikėtis, kad situacija Rusijoje greit pasikeis į gerąją pusę. Labai svarbu bendradarbiauti sukuriant sistemą, kuri leistų sutvarkyti padėtį ir atkurti šios šalies reputaciją“, – kalbėjo WADA vadovas.
Nedideli pokyčiai jau įvyko – praėjusią savaitę iš pareigų nusprendė pasitraukti Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Aleksandras Žukovas.
Nors oficialiai teigiama, kad tai jis padarė norėdamas susitelkti į darbą parlamente, galima manyti, jog atsistatydinimas buvo apgalvotas valdžios žingsnis siekiant atkurti Rusijos sporto prestižą.
WADA net sulaukė Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymo iš profesionalaus sporto varžybų šalinti ir atletus, draudžiamus preparatus naudojusius gydymosi reikmėms. Bet šis dviprasmiškas siūlymas iškart buvo atmestas.
„Nemanau, kad tai būtų reikšminga. Kiekvienas žmogus turi teisę būti gydomas taip, kaip reikia“, – pabrėžė O.Niggli.
Kuriamos naujos priemonės
Naujiems skandalams drebinant sporto pasaulį, Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) įpareigojo WADA labiau prižiūrėti sportininkų testavimą visame pasaulyje.
Pirmieji pokyčiai jau įvyko – atnaujinti mėginių indeliai, kurie dabar privalo atitikti aukščiausius konfidencialumo reikalavimus.
Taip pat bus įvesta informacijos registravimo naujovių – kuo anksčiau bus sudaromi atletų „biologiniai pasai“, kad liktų mažiau pagundų klastoti mėginių rezultatus.
Šiuose pasuose fiksuojami pradiniai sportininkų duomenys, kurie vėliau būtų naudojami palyginti su testų rezultatais.
WADA teigimu, „tai labai pasunkintų galimą manipuliavimą gautais tyrimų rezultatais.
Iš karto būtų galima pastebėti nesutapimus, kurie atkreiptų kontrolierių dėmesį“.
Kaip teigiamus pavyzdžius O.Niggli nurodė Amerikos beisbolo, ledo ritulio, amerikietiškojo futbolo lygas, kuriose efektyviai veikia WADA prižiūrimos antidopingo programos. Šiuo metu agentūra nebendradarbiauja tik su viena profesionalų lyga – krepšinio (NBA).
Tebevykstant teismams ir ieškant atsakymų dėl įvykusių incidentų WADA stiprina savo pajėgas. Agentūros biudžetas didinamas ir kitąmet sieks 30 milijonų JAV dolerių.
Siekiant užkirsti kelią didėjančiam pažeidimų skaičiui padvigubintas kontrolės padalinių skaičius, o vyriausiuoju specialistu paskirtas buvęs Interpolo agentas Günteris Youngeris.
M.Šarapovai – nuolaida
WADA paskelbė pritarianti Tarptautinio sporto arbitražo teismo sprendimui, kuris sutrumpino tenisininkės Marijos Šarapovos bausmę – draudimą dalyvauti varžybose iki 15 mėnesių.
Pagal anksčiau priimtą sprendimą sportininkei būtų tekę be teniso praleisti dvejus metus.
Viena geriausių pasaulio tenisininkių birželio mėnesį buvo nubausta už draudžiamo preparato meldoniumo vartojimą, nors į juodąjį sąrašą jis įtrauktas nuo šių metų sausio.
„Dešimt metų vartojau mildronatą ir tik neseniai sužinojau, kad jame yra meldoniumo. Tikrai nežinojau, kad tai draudžiama medžiaga.
Man jo nuolat duodavo šeimos gydytojas“, – oficialiame pareiškime nuo kaltinimų gynėsi M.Šarapova.
Komentuodamas šį keistą nutikimą O.Niggli išreiškė nuostabą, kad tokio aukšto lygio sportininkės komandoje įmanomas toks neapsižiūrėjimas, tačiau oficialaus skundo dėl arbitražo sprendimo nepateikė. (AP, LR)
Skandalai Norvegijoje
Norvegijos sporto pamatus drebina naujas dopingo skandalas. Trijų olimpinių medalių laimėtojos slidininkės Therese Johaug (nuotr.) organizme aptikta anabolinio steroido klostebolio. „Aš nekalta. Klausiau gydytojo, jis sakė, kad tai ne dopingas“, – ašarodama aiškinosi 28 metų norvegė.
Norvegijos slidinėjimo federacija pareiškė, kad draudžiamo preparato į organizmą pateko nuo saulės kremo, kurį sportininkei paskyrė gydytojas Fredrikas Bendiksenas.
„Tai mano klaida“, – sakė prisiėmęs kaltę ir iškart atsistatydinęs gydytojas, tačiau niekas neskuba tikėti tokia pasiteisinimo versija.
F.Bendikseno teigimu, Th.Johaug naudojo „Trofodermin“ kremą po treniruočių Italijoje rugpjūčio mėnesį. „Ji sako tiesą. Ji naudojo kremą, kuriame yra draudžiamų preparatų. Mano nuomone, ji nekalta“, – teigė gydytojas.
Slidininkės šlapimo mėginys buvo paimtas rugsėjo 6-ąją, o jo rezultatai pranešti spalio 4-ąją. Bausmę jai turėtų paskirti Pasaulinė antidopingo agentūra. Norvegei gresia diskvalifikavimas iki ketverių metų.
Th.Johaug yra 7 kartus pasaulio čempionė, laimėjusi estafetės 4x5 km rungtyje auksą 2010 m. Vankuverio olimpiadoje ir sidabrą ir bei bronzą asmeninėse lenktynėse 2014 m. Sočyje.
Vienas dopingo skandalas Norvegiją jau supurtė vasarą, kai paaiškėjo, kad pasaulio taurės laimėtojas slidininkas Martinas Sundby vartojo per dideles vaistų nuo astmos dozes.