„Net pačiam šiek tiek keista, kad pastaraisiais metais taip gerai sekėsi. Jie tikrai buvo patys įdomiausi“, – sakė 23 metų sportininkas.
Pagrindinėje JAV beisbolo lygoje (MLB) rungtyniaujančiam „Pittsburgh Pirates“ klubui priklausantis metikas atstovavo antrinei komandai antrinėje lygoje, o kitą sezoną jis pagaliau turės galimybę praverti aukščiausiosios lygos duris.
Dėl to sausį į JAV grįšiančiam beisbolininkui artėjantys metai bus kitokie. Jis jau dairosi buto nuomai ir galvoja apie kelionę už Atlanto, bet tai – malonūs rūpesčiai, primenantys, kad 23 metų lietuvis artėja tikslo link.
Lapkričio pradžioje metikas buvo įtrauktas į pagrindinį „Pirates“ keturiasdešimtuką.
„Žinoma, kad džiaugiuosi, tačiau dėl vietos pagrindinėje komandoje dar teks pakovoti“, – padebesiais neskrajoja lietuvis. Į pagrindinę sudėtį pateks 25 beisbolininkai, kiti liks atsargoje.
Europiečiams sunkiau
Kai prieš septynerius metus D.Neverauskas atvyko į JAV, jis dorai nemokėjo anglų kalbos, o ir prie daugiakultūrės terpės nebuvo pratęs.
„Ten ne tik amerikiečiai buvo. Reikėjo pažinti, perprasti, išmokti priimti kitą kultūrą. Nebuvo lengva, ne viskas vyko taip, kaip tikėjausi. Pradžia tikrai buvo sunkesnė, nei maniau“, – prisiminė sportininkas.
Europos beisbolo talentams galimybė sulaukti MLB skautų dėmesio atsiveria kelis kartus per metus.
Svarbiausia JAV beisbolo organizacija kasmet Senajame žemyne rengia peržiūras ir akademijas, kuriose dirba geriausi beisbolo specialistai ir buvę MLB žaidėjai.
Stovyklos metu atrenkama pusšimtis jaunuolių, kurie sulaukia kvietimo į JAV.
Pasiūlymo dalyvauti vasarą vykusioje trijų savaičių stovykloje už Atlanto sulaukė ir tuomet penkiolikametis D.Neverauskas. Būtent ten jį ir pastebėjo „Pirates“ skautai.
Stebėti paauglio žaidimo amerikiečiai buvo atvykę ir į Lietuvą, o jau po metų ir pats D.Neverauskas persikėlė į JAV.
„Europiečiams į MLB patekti, ten išsilaikyti ir aukštai pakilti yra sunkiau. Tiesiog žaidimo greitis skiriasi. Jei metikams dar nieko, mušėjams tai labai svarbu. Tačiau ir mano komandoje yra užsieniečių – olandas, italas“, – pasakojo jis.
Gautų solidų atlyginimą
Iš bulvių lauką primenančio stadiono Lietuvoje – į šalį, kur beisbolas pagal populiarumą nusileidžia tik amerikietiškajam futbolui.
„Gal ir būtų galima banaliai pasakyti, kad amerikiečiai myli beisbolą kaip lietuviai krepšinį, bet labai sunku lyginti, juk gyventojų JAV yra kur kas daugiau.
Į stadionus ten susirenka po 50 tūkst. žmonių. Nesvarbu, kurią savaitės dieną, ne tik savaitgaliais“, – pasakojo lietuvis.
Atvykęs jis įsikūrė klubo treniruočių bazėje įrengtame sportininkų bendrabutyje. Jo užmokestis žemesnėje lygoje svyravo nuo 1 tūkst. iki kiek daugiau nei 2 tūkst. JAV dolerių.
Jei lietuviui pavyktų įsitvirtinti pagrindinėje sudėtyje, jo atlyginimas smarkiai šoktelėtų. Aukščiausiojoje lygoje rungtyniaujančių žaidėjų minimalus atlyginimas – 485 tūkst. JAV dolerių per metus.
Bet net jei jam sezono pradėti su pagrindine komanda neteks, patekęs į keturiasdešimtuką jis gerokai pakėlė savo akcijas.
„Jei man tektų grįžti į antrinę, atlyginimas būtų gal 15 kartų mažesnis nei minimalus užmokestis aukščiausiojoje lygoje.
O anksčiau gaudavai tūkstantį ar du ir turėdavai suktis. Čia tokia liūdna lygos pusė, apie kurią mažai kas kalba. Kasmet kalbama, kad reikėtų pakelti antrinės lygos žaidėjų atlyginimus.
Kodėl tai nevyksta? Negaliu pasakyti. Regis, klubai neskursta“, – svarstė D.Neverauskas.
Pasimokė iš klaidos
Šiemet rugpjūčio pabaigoje lietuvio pavardė buvo pasirodžiusi ne tik sporto, bet ir kriminalinių naujienų puslapiuose.
Po pasisėdėjimo bare Toledo mieste kartu su komandos draugu Giftu Ngoepe jis įsivėlė į incidentą, po kurio buvo sulaikytas, o paskui iš areštinės paleistas už 100 JAV dolerių užstatą.
Tuomet klubo vadovai viešai pasmerkė beisbolininkų elgesį, o lietuvio tėvas beisbolo treneris Virmidas Neverauskas nuogąstavo, kad tai gali pakenkti sūnaus karjerai.
Tačiau jaunuoliai atsipirko savaitės trukmės nušalinimu ir džiaugėsi, kad viena klaida nekainavo daugiau.
„Jie suprato, kad aš pasimokiau iš savo klaidų, ir patikino, jog mano statusas komandoje nesikeis. Ir nepasikeitė – jie įtraukė mane į keturiasdešimtuką.
Pasikalbėjome, jie matė, kad labai gailiuosi ir kad viskas išsisprendė“, – nemalonią situaciją prisiminė sportininkas.
Sausį jis savaitei vyks į JAV, kur dalyvaus ir kandidatams praverti aukščiausiosios lygos duris skirtuose mokymuose.
Panašūs vyksta ir NBA naujokams. Jie supažindinami su bendravimo su žiniasklaida taisyklėmis, gauna patarimų, kaip tvarkytis su finansais ir staiga užplūdusiu dėmesiu.
Lietuvoje žaidžia krepšinį
„Kokios čia atostogos“, – nusijuokė D.Neverauskas. Spalio pabaigoje į Lietuvą grįžęs beisbolininkas čia laiko nešvaistė.
Kartu su tėvu jis Vilniuje ruošiasi naujam sezonui. Be to, padeda V.Neverauskui treniruoti vaikus.
„Žiemą treniruočių sąlygos Vilniuje visai neblogos. „Sportimos“ manieže įrengta nebloga bazė.
Žinoma, vasarą vaizdas gerokai liūdnesnis, nes nėra normalios aikštės varžyboms. Tai didžiausias trūkumas Lietuvoje.
Treniruotis galima bet kur, bet jei nebūtų stadionų ar aikščių, nei krepšinio, nei futbolo normaliai nepažaistų niekas“, – apie beisbolo bėdas Lietuvoje kalbėjo Dovydas.
Laisvu laiku beisbolininką neretai galima sutikti krepšinio aikštėje – grįžęs į Lietuvą jis apsivelka komandos „Kažkur matyti“ aprangą.
Sunkiojo krašto arba vidurio puolėjo pozicijose žaidžiantis vaikinas į krepšį ėmė mėtyti dar vaikystėje kieme su draugais.
Beisbolininko mama, buvusi krepšininkė Elvyra Muradova, sūnų dažnai vesdavosi į salę pažaisti kartu. Tiesa, krepšiniu Dovydas rimčiau taip ir nesusirgo, bet buvo susidomėjęs futbolu.
„Būdamas šeštokas kelis mėnesius lankiau futbolo treniruotes, tačiau visur nebespėjau. Tuomet mokiausi antroje pamainoje, todėl iš ryto eidavau į futbolo treniruotes, paskui į pamokas, o vakare į beisbolą. Namie beveik nebūdavau, todėl teko rinktis“, – aiškino D.Neverauskas.
Nulėmė tėvo įtaka
Pasirinkimas tuomet nebuvo sunkus – nuo šešerių pradėjęs žaisti beisbolą talentingas vaikas nė nesvarstė jo mesti.
„Žinoma, tėtis turėjo didelę įtaką, kad pradėčiau žaisti beisbolą. Kai pradėjau lankyti mokyklą, jis ėmė burti vaikų komandą.
Niekada nerodė man išskirtinio dėmesio, buvau lygus su kitais vaikais.
Tai, kad jis – ir tėtis, ir treneris, yra privalumas.
Jei jis būtų su beisbolu nesusijęs, kitaip būtų žiūrėjęs į šią veiklą“, – svarstė Dovydas.
V.Neverauskas beisbolu užkrėtė ne tik sūnų. Žaidžia ir jo 19-metė duktė Nomeda.
Mokslus teko pristabdyti
Dovydas tikėjosi kitąmet baigti tęstines treniravimo sistemų studijas Lietuvos sporto universitete (LSU), bet užtrukęs JAV nespėjo to padaryti.
„Šiek tiek apleidau mokslus – teko juos stabdyti ir eiti akademinių atostogų. Bet nieko negalėjau padaryti, privalėjau ilgiau likti JAV“, – aiškino beisbolininkas.
Kol kas jis niekur neskuba. Universitetą baigti spės, o dabar jo tikslas – sunkus darbas ir kelias svajonės link.
Vasarį laukia „Pirates“ stovykla ir pasirengimas balandį prasidėsiančiam sezonui. Per šį laikotarpį lietuvis turės įrodyti, kad vertas būti tarp 25 geriausiųjų.
„Jeigu nepavyks – grįšiu į antrinę lygą, ten toliau dirbsiu ir stengsiuosi, kad patekčiau į pagrindinę komandą. Juk pakviesti gali bet kada. Niekada nežinai, kada gali būti tavo laikas“, – ryžtingai kalbėjo D.Neverauskas.
