H.Lisinas įveikė ne vieną pasaulio ir Europos čempionatų prizininką. Savo rankomis įsirengė iki šiol gyvuojantį stalo teniso klubą Vilniuje. Parašė dvi autobiografines knygas. Išugdė 20 kartų Lietuvos čempionu tapusį Gintautą Juchną, Europos jaunių ir pasaulio studentų universiados vicečempionę Kristiną Totilaitę.
O dabar, atšventęs 60 metų sportinės veiklos jubiliejų, stalo teniso klubo „Ping-Pong“ raktą perdavė savo dukrai Kornelijai.
Mėgino pasiekti rekordą
Stalo teniso entuziastai rinkosi į Vilniaus centre įsikūrusį stalo teniso klubą „Ping-Pong“. Čia buvo minimas šio klubo 30 metų įkūrimo jubiliejus.
Taip pat 75 metų sukaktį šventė klubo įkūrėjas H.Lisinas, šiemet minėjęs ir sportinės veiklos 60-metį. Galiausiai „Ping-Pong“ klube buvo paminėtas ir Lietuvos stalo teniso 90-metis.
Visų šių sukakčių proga buvo bandoma pagerinti stalo teniso žongliravimo pasaulio rekordą.
Būrys „Ping-Pong“ klubo auklėtinių kartu su keliomis dešimtimis kitų stalo teniso klubų sportininkų bei Vilniaus miesto mokyklų moksleiviai kamuoliuką mušinėjo pirmiausia dešine raketės puse, vėliau kaire, o galiausiai su kiekvienu atmušimu keisdami raketės pusę.
Žongliravimo šventę pradėjo mažiausi renginio dalyviai, vėliau prie jų prisidėjo ir vyresnieji. Geriausiai žongliruoti sekėsi tiems, kurie jau turėjo stalo teniso įgūdžių, bet net ir tie dėl palyginti ankštos erdvės vis pamesdavo kamuoliuką. Tačiau tai nė kiek nedrumstė šventinės atmosferos.
Stalo teniso žongliravimo rekordas pastarąjį kartą buvo pagerintas 2014-aisiais Japonijos mieste Inavašire. Tąkart vienu metu žongliravo 139 žmonės, susirinkę į draugišką stalo teniso turnyrą, skirtą Fukušimos aukoms atminti.
Tiesa, „Ping-Pong“ klube Guinnesso rekordų stebėtojų nebuvo, tad net jei rekordas ir buvo pasiektas, į rekordų knygą jis nebus įtrauktas.
Sportuoti ėmė trys broliai
„Pradėjau sportuoti su dviem broliais – Edgaru ir Vladu. Buvome kaimiečiai su vyžomis.
Po karo kamuoliukai, kuriuos atveždavo iš tuomečio Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas), kainuodavo, kaip mes sakydavome, kaip karvė, – pasakojo H.Lisinas. – Mano tėvas buvo mašinistas. Iš pradžių gyvenome Radviliškyje. Traukinių depe stovėjo teniso stalas, ten pirmąkart ir pamačiau šį žaidimą.“
Jau vėliau, kai Helmuto šeima persikėlė į Mažeikius, trys broliai pradėjo rimtai sportuoti. Netoli jų namų veikė sporto klubas, kurį visi vadino džiunglėmis – ten, mažesniame nei 30 kvadratinių metrų kambarėlyje, sportavo boksininkai, stalo tenisininkai, rinkdavosi šachmatininkai ir kiti.
Brolių Lisinų rezultatai vis gerėjo, o Helmutas tapo Lietuvos moksleivių čempionu.
Po šios pergalės tuometis ministras pirmininkas Mečislovas Gedvilas paskambino į Mažeikius ir pareikalavo atidaryti pirmąją sporto mokyklą.
Pasipylė pergalės
„Žongliravimas yra stalo teniso pradžia. Be jo mes nepasiektume jokių rezultatų. Į žongliravimą įeina ir kamuoliuko kontrolė, ir raketės laikymas, ir taisyklinga stovėsena.
Šis pratimas labai populiarus Kinijoje, kuri yra stalo teniso tėvynė“, – pasakojo H.Lisinas.
Vasarą planuojama surengti Lietuvos stalo teniso 90-mečio minėjimą Vilniaus Katedros aikštėje, kur taip pat bus organizuojamas masinis žongliravimas.
Pradėjus treniruotis pergalės pasipylė viena po kitos – tapęs Lietuvos jaunių čempionu, jis dalyvavo SSRS jaunių čempionatuose.
Pirmuosiuose – Maskvoje ir Sankt Peterburge – tapo prizininku, o Tbilisyje užlipo ant aukščiausio pakylos laiptelio. 1960 m. jam buvo suteiktas SSRS sporto meistro vardas.
„Aš turėdamas viso labo trečią atskyrį išvažiavau į SSRS čempionatą, peršokau visus barjerus, net kandidatu į sporto meistrus pabūti nespėjau – iškart gavau sporto meistro ženkliuką“, – prisiminė H.Lisinas, su komandos draugais kopęs ir ant SSRS suaugusiųjų čempionato garbės pakylos.
Sportą paliko dėl tėvų
Sportininko karjera truko labai neilgai. Būdamas 23-ejų lietuvis visiems laikams padėjo profesionalo raketę į stalčių.
„Buvo sunkūs laikai. Nors galėjau versti kalnus sporte, teko grįžti pas tėvus į Mažeikius ir padėti jiems.
Niekas mums nemokėjo pinigų, reikėjo patiems suktis iš padėties, – kalbėjo sporto klubo „Ping-Pong“ vadovas. – Jau vėliau baigiau mokslus Kūno kultūros akademijoje, išauginau Europos čempionatų dalyvius, daugkartinius Lietuvos čempionus. Mano auklėtiniai dalyvavo atrankoje į olimpines žaidynes.“
H.Lisino stalčiuose – krūva garbingų apdovanojimų, gautų iš Vilniaus miesto merų, Seimo narių ir pirmininkų, ministrų, prezidento Valdo Adamkaus.
Sugalvojo teniso pusbrolį
Per sportinę karjerą H.Lisinas ne tiktai skynė titulus, bet ir sukūrė helpongą – žaidimą, kurį pats vadina stalo teniso pusbroliu.
Po sėkmingo jo auklėtinių pasirodymo Europos kadetų festivalyje Švedijos tenisininkai nutarė aplankyti Lietuvą ir čia sužaisti draugišką mačą.
Prieš pat jų vizitą 1994 m. nuskendo keltas „Estonia“, tad švedų delegacija atskrido lėktuvu, be to, vietoj žaidėjų Lietuvoje viešėjo sporto funkcionieriai.
„Man reikėjo juos kuo nors užimti, nes nuo maniškių būtų gavę. Salės kampe pamačiau tuščią šiukšliadėžę, tad ėmėme į ją mėtyti kamuoliukus“, – pasakojo H.Lisinas.
Dabar helpongo žaidimas yra patobulintas – jam sukurta speciali statinė, nudažyta trimis spalvomis. Tiek kamuoliukas, tiek raketė yra didesni už įprastą stalo teniso inventorių.
Žaidėjas privalo atsistoti keturių metrų atstumu nuo statinaitės ir šešiais bandymais surinkti kuo daugiau taškų.
„Savo jėgomis, savo lėšomis apvažinėjau visą Lietuvą, beveik kiekviename kaimelyje buvau – helpongą išbandė per šimtą tūkstančių vaikų.
Šį žaidimą gali žaisti visi, net patys mažiausi, o patyrus pergalės džiaugsmą pradedamas kelias į tikrąjį sportą.
2009-aisiais šis žaidimas buvo įtrauktas ir į Pasaulio lietuvių žaidynes“, – pasakojo H.Lisinas.
Mažeikiai saviškį pamiršo
Mažeikiuose išgarsėjęs H.Lisinas siekė, kad jo vardas bent jau stalo teniso salėse nebūtų užmirštas, tačiau pripažino, jog jaučia begalinę nuoskaudą šio miesto valdžiai.
„Po nepriklausomybės atgavimo siūliau organizuoti Mažeikiuose Helmuto taurę, bet kai gavau varžybų nuostatus, kuriuose nebuvo nė žodžio apie Lisinus, labai supykau.
Vėliau buvau pasiryžęs bent kartą per mėnesį važiuoti į Mažeikius, vesti treniruotes, išmokyti technikos, bet, pasirodo, niekam to nereikia“, – numojo ranka H.Lisinas.
